„Asmenų, gaunančių mažas pajamas, mokesčio tarifas, be abejo, turėtų būti mažas, taip yra visose valstybėse. Mokesčių progresyvumas yra svarbus aspektas ir jo yra netgi per mažai Lietuvoje, kalbant visų pirma apie mažas pajamas“, – LRT Radijui teigė prezidento patarėjas.

S. Krėpšta taip pat sakė, kad Prezidentūroje pirmadienį vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu prezidentas iškėlė mokestinės lengvatos sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms idėją, kadangi įžvelgia investavimo į darbuotojus svarbą.

„Prezidentas aptarė idėją, kad galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau negu likusios įmonės (...). Šiuo metu turime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios investuoja į įrengimus. Tačiau, prezidento nuomone, lygiai taip pat svarbu investuoti į darbuotojus“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Anot S. Krėpštos, Lietuvoje vis dar stebimas struktūrinis atotrūkis tarp valstybės perkamosios galios ir atlyginimų dydžio.

„Pagal darbo užmokestį atsiliekame nuo kitų valstybių. Lyginant su ES vidurkiu, mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė 80 proc. Europos vidurkio pagal perkamąją galią. Visgi atlyginimai siekia tik 60 proc. ES vidurkio. Tad turime struktūrinį atotrūkį“, – pažymėjo jis.

Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiau keliančioms darbuotojų atlyginimus, taip pat padėtų surinkti daugiau pinigų ir į valstybės biudžetą, teigė S. Krėpšta.

„Tokia pelno mokesčio lengvata, mūsų galva, turėtų tikrai dideles paskatas didinti atlyginimus ir mažinti minėtąjį struktūrinį atotrūkį. Tai taip pat būtų naudinga valstybei, nes būtų surenkamas papildomas gyventojų pajamų mokestis. Tad būtų abipusė nauda“, – tikino jis.