„Tai labai geros žinios, kad Lenkijos elektros perdavimo operatorius persvarstė galimybę – anksčiau buvo kalbama, kad neįmanoma statyti antros linijos tame Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože, – dabar toks variantas svarstomas“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Niewierowiczius.

Jo teigimu, tiesiant jungtį Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių kyla rizikos nespėti šio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projekto įgyvendinti iki 2030 metų.

„Yra ir finansiniai iššūkiai, ir organizaciniai iššūkiai, iššūkiai laike, gamybos tų visų įrenginių, kabelių paklojimo, įrengimo ir taip toliau, netilptume greičiausiai į 2030 metų tikslą, kas liečia „Harmony Link“, dėl to operatoriai kalba, kokios yra alternatyvos“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras, energetikos ekspertas J. Niewierowiczius.

Tai labai geros žinios, kad Lenkijos elektros perdavimo operatorius persvarstė galimybę – anksčiau buvo kalbama, kad neįmanoma statyti antros linijos tame Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože.

 

Anot jo, šiame projekte svarbus ir saugumo klausimas: „Tai taip pat yra rimtas argumentas, be abejo, kad darytų būtent per sausumą“.

Jo teigimu, Lietuvai svarbu gerai įvertinti jungties kainą ir visas aplinkybes, kad ji atsirastų kuo griečiau. 

„Kas turbūt svarbu, kad iš Lietuvos interesų pusės žiūrint, kad būtų tinkamai įvertinti ir visi finansiniai kontekstai, poveikio aplinkai, socioekonominiai, kad priimtas sprendimas būtų tvarus ir įgyvendintas kuo greičiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmadienį oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje.

Manoma, kad jūrinės jungties keitimas sausumos jungtimi ją leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau. Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos pritarimas.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projketui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.