„Prezidentas pasisako, kad pensijos turėtų tam tikrą laikotarpį, kol vadinama pakeitimo norma, santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo, kuris užtikrina orų gyvenimą senatvėje augtų, pasiektų 50-60 proc., taip kaip yra vakarų Europos valstybėse, bet tą reikia daryti nuosekliai ir ne vieną mėnesį per metus išmokant vienkartinį dydį, bet užtikrinant, kad pensininkai galėtų gerai gyventi 12 mėnesių per metus“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį teigė S. Krėpšta.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti, ar įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją ir toliau pakeitimus svarstys lapkričio 10-ąją, gavęs Vyriausybės išvadą.

Pataisų iniciatorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis sako, jog tai padės pensininkams lengviau atšvęsti Kalėdas. 

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis palaiko tryliktosios pensijos idėją.

Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams. Valdantieji aiškino, kad pinigų 13-tai pensijai išmokėti užteks.

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę.

Pensijos indeksuojamos kasmet nuo 2017 metų. Tuomet jos augo 6 proc., 2018 metais – 6,94 proc., 2019 metais – 7,63 proc., o šiemet – 8,11 proc. 2021 metais jos galėtų augti ne mažiau kaip 7,17 proc. – vidutinė senatvės pensija tokiu atveju padidėtų nuo 377 eurų iki 404 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų.

Pensijų indeksavimui kitąmet prireiktų 249 mln. eurų.