Vyriausybė siūlo prieš skelbiant referendumo dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams datą apsispręsti dėl opozicijos siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Referendumo įstatymo nuostatų konstitucingumo.

Išvadą nutarimui dėl referendumo datos pateikusi Vyriausybė joje atkreipia dėmesį, kad ekspertų grupė referendumui siūlomas formuluotes įvertino kaip prieštaraujančias Konstitucijai, o parlamente svarstomas siūlymas kreiptis į KT, ar reikalavimas net ir esant neigiamai ekspertų išvadai skelbti referendumą, jei reikalauja 300 tūkst. piliečių, nepažeidžia Konstitucijos.

Išvados tekste Vyriausybė siūlo Seimui prieš priimant nutarimą dėl referendumo datos apsispręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal Referendumo įstatymą, Seimui, gavus ekspertų išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, nesuteikiama teisė spręsti dėl tokio referendumo skelbimo.

KT norima prašyti ištirti, ar Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kuriame įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas aktas, kad negalioja joks įstatymas ar aktas priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimas yra pradėjęs svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma birželio 29 dieną piliečių reikalavimu rengti referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims.

Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Iniciatyvinė grupė surinko 300 tūkst. rinkėjų parašų referendumui į Konstituciją įrašyti draudimą parduoti žemę užsienio valstybių piliečiams ir juridiniams asmenims.

Taip pat referendumu būtų siūloma numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.