Pavasarį Seimui priėmus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas VVTAT suteikti įgaliojimai duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų saugomą informaciją ir privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti informaciją viešųjų ryšių tinkle. Tuo siekiama apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų pardavėjų ir paslaugų teikėjų bei operatyviai užkirsti kelią pardavėjų, paslaugų teikėjų neteisėtai veiklai elektroninėje erdvėje.
„Verslas sparčiai plečia savo paslaugas interneto erdvėse, nes tai patogu ir greita. Tačiau ir čia turi galioti vartotojų teisių apsaugos taisyklės. Įsigaliojus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms, bus veiksmingiau ginami vartotojų interesai ir kartu stiprinama verslo kultūra, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Verslininkai turės paisyti dar didesnių verslo skaidrumo standartų: laiku pristatyti užsakytas prekes, aiškiai nurodyti galutinę prekės kainą, neatšaukti užsakymų“.
Teisę riboti prieigą prie interneto tinklalapių savo priežiūros veikloje turi daugelis Europos Sąjungos valstybių narių vartotojų teisių apsaugą įgyvendinančių institucijų. Pažymėtina, kad analogiškomis teisėmis savo veikloje efektyviai naudojasi Lošimų priežiūros tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos bankas. Be to, teisė duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus numatyta ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.
Pasak teisingumo ministro, elektroninės parduotuvės blokavimas bus taikomas kaip kraštutinė priemonė, ir tik su teismo leidimu. Pavyzdžiui, jeigu elektroninėje parduotuvėje bus pardavinėjami neegzistuojantys kelionių paketai ar nesaugios prekės, ir šios svetainės savininkai nereaguos į VVTAT nurodymus.
Kai kuriose interneto svetainėse siūloma įsigyti kosmetikos prekių, maisto papildų ir kitų produktų, kurių aprašymuose nurodomos gydomosios produkto savybės, nors tie produktai nėra vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės. Dažnai patikrinus interneto svetainę nustatoma, jog domenas priklauso trečiosiose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV, Panamoje, Kinijoje registruotai įmonei, nors jų veikla iš esmės orientuota tik į Lietuvos vartotojus, nes informacija teikiama lietuvių kalba. Tokiu atveju melagingą informaciją skelbiančios svetainės taip pat galės būti blokuojamos.
Verslininkai turės paisyti dar didesnių verslo skaidrumo standartų: laiku pristatyti užsakytas prekes, aiškiai nurodyti galutinę prekės kainą, neatšaukti užsakymų.
Įteisintas slaptas pirkėjas
Nuo rudens VVTAT taip pat turės daugiau teisių, tikrindami pardavėjus ar paslaugų tiekėjus. VVTAT turės teisę atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus, kurie leis efektyviau vykdyti šios tarnybos funkcijas vartotojų teisių apsaugos ir ne maisto produktų rinkos priežiūros srityse.
Vadinamieji slapti pirkėjai tikrins, ar perkant internetu galutinė kaina nėra didesnė negu nurodyta, ar vykdant užsakymą nepadaugėja mokesčių, apie kuriuos vartotojas nebuvo informuotas. Galimybė atlikti kontrolinį pirkimą ypač svarbi aiškinantis, ar vartotojams nėra kliudoma pasinaudoti sutarties atsisakymo teise. Kontrolinis pirkimas – įsigijus prekę ar paslaugą – padės nustatyti, kaip įgyvendinama sutarties atsisakymo teisė.
Nei prekių, nei pinigų
Turbūt ne vienas pirkėjas yra susidūręs su tokia situacija, kai iš mažai žinomos elektroninės parduotuvės negavo užsisakytos prekės, o pardavėjas neatsako į laiškus ir negrąžina sumokėtų pinigų. Kai kada tokias „parduotuves“ įkuria sukčiai, susirenka patiklių vartotojų pinigus ir dingsta.
VVTAT yra parengusi rekomendacijas, kaip saugiai apsipirkti internete. Visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais vartotojas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei šių duomenų internetinės parduotuvės tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje nėra, arba interneto svetainėje pateikiama tik kreipimosi forma, suteikiama galimybė tik parašyti žinutę – geriau nerizikuoti pirkti iš tokio pardavėjo. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, ar internetinės parduotuvės tinklalapyje, socialinio tinklo paskyroje pateikta informacija yra rišli ir sklandi, o ne išversta automatinio vertimo programos pagalba.
Įtarimų turėtų kelti ir tai, kada elektroninė parduotuvė siūlo labai mažą prekės kainą. Todėl siūloma prieš perkant dideles nuolaidas siūlančioje internetinėje parduotuvėje, atlikti trumpą apžvalgą ir palyginti tokios pačios rūšies prekių aprašymą bei kainą kitose internetinėse ar mažmeninės prekybos parduotuvėse.
Reikėtų patikrinti ir atsiliepimus apie pasirinktą elektroninę parduotuvę bei atsargiai rinkis pardavėjus iš trečiųjų šalių. Apginti vartotojų teises, kai pardavėjas registruotas trečiojoje šalyje (dažniausiai – Kinijoje arba JAV), yra labai sudėtinga. VVTAT nagrinėja vartojimo ginčus, kai vartotojas ir pardavėjas, paslaugos teikėjas veikia Lietuvoje, bei tarpininkauja nagrinėjant ginčus, kai pardavėjas ar paslaugos teikėjas registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Populiarėja alternatyvus vartojimo ginčų sprendimas
2016 m. buvo įteisinta alternatyvi vartojimo ginčų sprendimo tvarka, kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima privalomą sprendimą (išskyrus Lietuvos banką). Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės.
Didžioji visų vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų gautų vartojimo ginčų dalis (net 96,6 proc.) tenka dviem institucijoms: 86,5 proc. – VVTAT, 10,1 proc. – Lietuvos bankui.
Vartotojams palankios vartojimo ginčų sprendimo sąlygos, užtikrinančios nemokamą ir dažnai taikų ginčų šalių sutarimą, yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių kasmet didėjantį gaunamų vartotojų prašymų nagrinėti vartojimo ginčus skaičių.
VVTAT kasmet priima maždaug po 4,5 tūkst. sprendimų. Yra numatyta, kad, pirmiausia, nepatenkintas pirkėjas turi kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu verslininkas su pirkėjo pretenzija nesutinka ir į nusiskundimus nereaguoja, tuomet vartotojas, gindamas savo teises, gali kreiptis į VVTAT. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos verslininkams pasiūlo ginčą spręsti taikiai, o jeigu šie nesutinka, ginčas nagrinėjamas iš esmės.
Ginčai ir dėl apleistų sodybų, ir dėl nekokybiškos stogo dangos
Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl drabužių ir avalynės, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių, buitinių namų ūkio prietaisų bei interjero reikmenų kokybės, pardavėjų nevykdomų garantinių įsipareigojimų.
Tačiau pasitaiko ir nestandartinių situacijų, kuomet vartotojas mano esąs suklaidintas. Pavyzdžiui, įsikišus VVTAT, pirkėjui buvo grąžinti pinigai už nekokybišką stogo dangą, kurios defektai išaiškėjo vėliau. Buvo išspręsta kita painoka situacija dėl atšauktos sodybos rezervacijos ir rezervacijos mokesčio grąžinimo. Interneto svetainėje vartotojas radęs sodybos nuomos skelbimą, iš pateiktų nuotraukų susidarė nuomonę, kad vieta tvarkinga, pritaikyta poilsiui ir sumokėjo 300 eurų avansą. Nuvykęs apžiūrėti sodybos, čia pamatė didžiulę netvarką, nejaukią, internete paskelbtos informacijos neatitinkančią aplinką, todėl suabejojo, ar galės atvykti su mažamečiais vaikais. Į vartotojo skambučius paslaugos teikėjas nebeatsakė, į raštu pateiktus prašymus nereagavo ir rezervacijos mokesčio negrąžino. VVTAT, įvertinusi visas aplinkybes, išsprendė ginčą ir įpareigojo sodybos savininką grąžinti iš anksto sumokėtus pinigus.
Naujausi komentarai