Įstatymo projektus pateikė Seimo nariai A. Zuokas, Raimondas Kuodis ir Artūras Skardžius. Pasak įstatymo pataisas teikusio A. Zuoko, šis žingsnis pagaliau padės atsisakyti sprendimų, paremtų vien politine valia ar institucijų tradicijomis, ir užtikrins, kad valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai.

„Sąvoka „politinis sprendimas” turi būti prilyginta ,,korupciniam sprendimui’’, nes jį lemia ne ekonominė logika, o interesai. Kaštų ir naudos analizė leis šį uždarą ciklą nutraukti ir priimti sprendimus, kurie turi realų pagrindimą ir atitinka viešuosius interesus,“ – Seimo tribūnoje sakė A. Zuokas.

Kitas įstatymo pataisų iniciatorius R. Kuodis priminė, kad jau ne vieną dešimtmetį Lietuva kalba apie tokio proceso būtinybę, tačiau niekada neužtekdavo politinės valios. „Kviečiu civilizuoti Lietuvą ir pagaliau atsisakyti laisvės nuo sveiko proto“ – sakė parlamentaras.

Kaštų ir naudos analizė (KNA) – tai metodas, leidžiantis įvertinti planuojamo sprendimo finansinę, ekonominę ir socialinę naudą. Šiuo metu viešajame sektoriuje ji nėra aiškiai reglamentuota įstatymu ir nėra taikoma nuosekliai. Dėl to kai kurie projektai ar viešieji pirkimai vykdomi be aiškaus pagrindimo, o sprendimai tampa sunkiai įvertinami pagal jų poveikį visuomenei.

Pagal siūlomas pataisas, KNA taptų bendru vertinimo standartu. Pirkimų planuose ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turėtų būti pažymėta, ar analizė atlikta. Neatlikus ar nepažymėjus KNA, tolesni pirkimo veiksmai negalėtų būti vykdomi. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad nuo pat pasirengimo etapo sprendimai dėl pirkimų ir projektų būtų pagrįsti objektyvia analize. Tai leistų skaidriau vertinti viešųjų išteklių naudojimą ir sumažintų subjektyvių, ekonomiškai nepagrįstų sprendimų riziką.

„Valstybė, kuri geba naudoti dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią kaštų ir naudos analizę, pereina nuo biurokratijos prie įrodymais grįstos politikos. Tai leistų institucijoms matyti sprendimų poveikį realiu laiku,“ – kalbėjo A. Zuokas, pristatydamas projektą.

Pasak iniciatorių, KNA įtvirtinimas įstatymo lygmeniu padėtų sukurti vieningą, Vyriausybės patvirtintą metodiką, kuri būtų taikoma visiems viešojo sektoriaus sprendimams – nuo infrastruktūros projektų iki paslaugų pirkimų. Tai užtikrintų didesnį efektyvumą, atsakomybę ir skaidrumą.

Seimas pritarė įstatymo projektų pateikimui.