Privačios gydymo įstaigos piktinasi nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis rinkoje, tačiau Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad joms ir valstybinėms įstaigoms taikomi vienodi reikalavimai.
Konsultuojasi su konkurentais
Privačios gydymo įstaigos teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai nukreipti prieš pacientą ir jas pačias. Bendrovės „Atgaiva tau“ direktorius Leonas Kačinskas pabrėžė, kad privačioms įstaigoms užkertamas kelias plėsti teikiamas paslaugas, todėl pacientas turi mažesnį pasirinkimą, kur gydytis: „Pavyzdžiui, onkologine liga sergančiam pacientui kiekvienas centas yra didžiuliai pinigai. O jam reikia važiuoti į kitą miestą atlikti tyrimų, nors mes galėtume pasiūlyti šią paslaugą arčiau.“
Jis sakė, kad, užuot atsižvelgusi į pacientų poreikius, ministerija labiau rūpinasi jau paslaugą teikiančių gydymo įstaigų interesais. Anot pašnekovo, dėl poreikio gydymo įstaigai pailginti paslaugų sąrašą komisija konsultuojasi su šių įstaigų konkurentais. Todėl nenuostabu, kad atitinkamos paslaugos lieka tų pačių įstaigų rankose.
Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas pabrėžė, kad sudarant paslaugų sutartis visoms įstaigoms – tiek privačioms, tiek valstybinėms – taikomi vienodi reikalavimai. „Nesakau, kad reikalavimai lengvai įvykdomi. Tačiau nėra nė vieno teisės akto, kuris nustatytų kokį nors skirtumą dėl sutarčių sudarymo, priklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos. O dažnai užpuolamą sutarčių praktiką apgynė Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta prieš trejus metus“, – sakė jis.
Nutartyje teigiama, kad sistema leidžia valdymo institucijoms kontroliuoti išlaidas pagal iš anksto nustatytus prioritetus, pritaikant jas prie suplanuotų poreikių ir kiek įmanoma išvengiant bet kokių finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių iššvaistymo.
Apskundė tarybai
Bendrovės „Bendroji medicinos praktika“ direktorius Vidmantas Samuitis pasakojo, kad bendrovė Sveikatos apsaugos ministeriją jau yra apskundusi Konkurencijos tarybai. Bendrovės manymu, ministerija sudarė kliūtis sudaryti sutartis dėl paslaugų, į kurias buvo daug investuota.
„Mes pasistatėme naują pastatą, kuriame pagal verslo planą numatyta teikti chirurgijos stacionarines antrinio lygio paslaugas, pavyzdžiui, protezuoti. Investavome į operacinį bloką, puikiai įrengėme reanimacijos palatas. Tačiau Valstybinė ligonių kasa su mumis šių paslaugų teikimo sutarties sudaryti nebenori. Taip yra todėl, kad 2010 m. ministras numatė naują tvarką, kuri kone užkerta kelią sudaryti sutartis“, – patirtimi dalijosi V.Samuitis.
Privačioms įstaigoms nuogąstaujant, kad pailginti paslaugų sąrašą galimybių jau nėra, Ūkio ministerija primena, kad sveikatos apsaugos sistemą būtina tobulinti. Anot šios ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjos Lauros Paulauskienės, tai tampa ypač akivaizdu daug dėmesio skiriant medicinos turizmui: „Kai pradedame kalbėti apie medicinos turizmą ir jo skatinimą, neišvengiamai grįžtame prie visos mūsų sveikatos apsaugos sistemos, kur yra dar labai daug ką keisti ir tobulinti.“
Ji patikino, kad privačių įstaigų keliamos problemos ateityje nebus pamirštos. Anot jos, eksportą skatinanti Ūkio ministerija derina interesus su Sveikatos apsaugos ministerija, nors kartais ieškant sprendimų ir tenka susigrumti: „Kartais susiduria skirtingų institucijų interesai, todėl sprendimams priimti ir pokyčiams įgyvendinti reikia laiko. Turiu pabrėžti, kad situacija darosi palankesnė, nes apie problemas pradėta kalbėti viešai, vieni į kitus labiau įsiklauso. Tikiuosi, kitais metais bus galima tikėtis rezultatų.“
Kartais privačioms nuolaidžiauja
V.Zaksas sakė nemanąs, kad medicinos srityje konkurencijos elementų neturi būti, tačiau reguliavimas turi būti ypatingas. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad šalyje privačios įstaigos neskriaudžiamos. Anot jo, kai kurias paslaugas jos teikia ypač aktyviai, o iš visų medicinos paslaugų privačios įstaigos jų teikia 8,6 proc. O Anglijoje, pašnekovo teigimu, privačios įstaigos teikia tik vos daugiau – 9 proc. – visų paslaugų.
„Ir pagal įstaigų kiekį privačių mūsų šalyje yra daugiau nei valstybinių. Šiandien iš viso esame pasirašę sutartis su 849 įstaigomis, iš kurių 550 yra privačios“, – sakė V.Zaksas.
Jis pabrėžė, kad kai kuriais atvejais valstybinėms įstaigoms taikomi dar griežtesni reikalavimai nei privačioms. Pavyzdžiui, anot pašnekovo, dėl pastaruoju metu vykdomos politikos mažinti stacionarinių paslaugų skaičių prieš valstybines įstaigas buvo imtasi drąsių priemonių. O privačios įstaigos, jo teigimu, paliktos ramybėje.
„2009 m. priimtas nutarimas numato kriterijus, pagal kuriuos įstaigos gali teikti paslaugą arba ne. Pavyzdžiui, įstaiga turi atlikti 1,1 tūkst. didžiųjų operacijų, kad galėtų turėti atitinkamus skyrius. Vadovaujantis šiuo nutarimu buvo uždaryti skyriai dešimtyje valstybinių ligoninių. O privačioms įstaigoms ši nuostata netaikoma – jos gali teikti paslaugų kiek nori“, – sakė V.Zaksas.
Jo nuomone, pacientai neišvyks masiškai gydytis į užsienį. Pašnekovo duomenimis, pernai Valstybinė ligonių kasa apmokėjo 3772 pagalbos užsienyje atvejus, tačiau didžioji dauguma – 3732 atvejai – gyventojų nebuvo planuoti: „Tik 40 žmonių iš visos Lietuvos per visus metus planuotai ieškojo pagalbos užsienyje arba išvyko, nes Lietuvoje reikiama pagalba nebuvo teikiama. Taigi, šiandien pacientų srautų iš Lietuvos nėra ir mes nematome veiksnių, kurie galėtų lemti jų atsiradimą.“
Naujausi komentarai