- Karolis Urbonas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiąją dalį Lietuvos bankininkystės sektoriaus valdo Skandinavijos bankams priklausančios įstaigos arba jų filialai. Gana mažai žinoma apie jų akcininkus. Pasirodo, daugelio bankų ištakos prasideda bent XIX a., o šių įstaigų užnugaris yra mažų mažiausiai įspūdingas.
Verta paminėti, kad Skandinavijos bankininkystė turi senas tradicijas ir savitą požiūrį į finansų valdymą, paremtą stabiliu ir nuosekliu ekonomikos augimu. Lietuvoje aktyviausiai veikia penki skandinavų bankai: SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske“. Įdomu tai, kad daugumoje bankų kaip aktyvios akcininkės dalyvauja tų šalių valstybės, arba netiesiogiai – valstybių valdomos įmonės („Danske“ banko atveju). Taip pat pastebimi artimi kapitalo ryšiai tarp regiono finansų įstaigų. Pvz., „Sampo“ grupė, valdžiusi savo bankininkystės grupę, 2007-aisiais ją pardavė „Danske“ grupei.
Skandinavijos bankininkystė pasižymi ypatingais tarpusavio ryšiais ir valstybinio sektoriaus dalyvavimu stambiausiuose privačiuose bankuose. Tai yra įdomus fenomenas, leidžiantis daryti išvadas, kad Skandinavijos šalių vyriausybės taip siekia finansinį stabilumą palaikyti ne tik deleguodamos šias funkcijas centriniams bankams, tačiau ir tiesiogiai prisidėdamos prie privataus finansų sektoriaus valdymo ir piniginių išteklių paskirstymo. Pietų Europos valstybėms artėjant link vis realesnio bankrotų scenarijaus, atrodo, kad vis daugiau šalių bus priverstos pasukti skandinavų keliu ir tapti privačių bankų dalininkais.
SEB – garsiausios Europos dinastijos bankas
Bene įdomiausia ir sudėtingiausia grupė yra SEB, kurios pavadinimo santrumpa kilusi iš originalaus banko pavadinimo „Skandinaviska Enskilda Banken“ pirmųjų raidžių, švedų kalba reiškiančio „privatus skandinaviškas bankas“. Susikūręs 1972 m. susijungus dviem bankams – „Stockholms Enskilda Bank“ (įkurtas 1856 m.) ir „Skandinaviska Banken“ (įkurtas 1864 m.), buvo vienas svarbiausių Švedijos pramonės variklių. Jis finansavo ne tik vietos įmones ir sektorius, tačiau ir skatino prekybą su Didžiąja Britanija bei kitomis valstybėmis per partnerystės būdu steigiamas įstaigas ir bendras veiklas.
Tarp SEB akcininkų dominuoja Wallenbergų dinastijos kontroliuojama investicinė bendrovė „Investor AB“. Jos valdomų įmonių portfelyje – didžiausios Švedijos įmonės, kurių produkcija platinama visame pasaulyje („Ericsson“, „Electrolux“, „Saab“, NASDAQ OMX, „Husqvarna“ ir kt.).
Pastebima, kad kai kuriose vietose akcininkai susipina, t. y. įmonės, tarp kurių akcininkų yra pats SEB, nemenką kapitalo dalį yra investavusios į tą patį banką, pvz., beveik 100 metų istoriją menanti pensijų valdymo bendrovė „Alecta“ turi net 7,2 proc. SEB banko akcijų. Tarp pačios „Alectos“ akcininkų – 4,1 proc. valdantis pats SEB bankas. „Alecta“ taip pat turi „Invesor AB“ akcijų, suteikiančių 2,7 proc. balsų.
Didžiąją dalį balsų bendrovėje „Investor AB“ turi Wallenbergų dinastijos valdomi fondai.
DNB – Norvegijos valstybės kapitalas
Akcininkų kuklumu pasižymi DNB bankas. Jį galima vadinti valstybiniu komerciniu banku, nes beveik 40 proc. jo akcijų valdo Norvegijos vyriausybė. Tai didžiausia ir, pasak jų pačių, stabiliausia Norvegijos finansų įstaiga, pirmaujanti pasaulyje pagal laivininkystės, energetikos ir jūros maisto kreditavimo mastą.
DNB grupė yra seniausias privatus Norvegijos bankas, kurio šaknys siekia 1822 m. Lietuvoje ši grupė kelis kartus keitė pavadinimus – pradžioje buvo NORD/LB, vėliau tapo „DnB Nord“, o praėjusiais metais persivadino pagrindinės bendrovės DNB vardu. Tai lėmė akcininkų pokyčiai, nes iš pradžių jo veikloje dalyvavo vokiečių bankas NORD/LB, o vėliau šis savo veiklą pardavė DNB.
„Nordea“ – dviejų valstybių bankas
Labai įdomi akcininkų struktūra yra vienoje didžiausių Skandinavijos finansų grupių „Nordea“. Daugiau nei aštuntadalį akcijų valdo Švedijos valstybė, tačiau pagrindinė jos akcininkė yra milžiniška draudimo grupė „Sampo“, kurios pagrindinė akcininkė yra visiškai Suomijos valstybės kontroliuojama investicinė bendrovė „Solidium“. Tai rodo glaudų Skandinavijos valstybių tarpusavio ryšį dalyvaujant tose pačiose finansų įstaigose.
„Danske“ – laivininkystės ir pramonės giganto šaknys
„Danske“ bankas, kurį „Danske“ grupė įsigijo iš „Nordeos“ pagrindinės savininkės draudimo grupės „Sampo“, yra labiausiai susijęs su vienu didžiausių regione konglomeratų „Maersk Group“. Ši grupė kontroliuoja 22,84 proc. banko akcijų paketą. „Maersk Group“ valdo vieną didžiausių pasaulio laivininkystės bendrovių, energetikos, logistikos, mažmeninės prekybos ir pramonės įmones. Kitas stambus „Danske“ akcininkas yra ne pelno organizacija „Realdania“, kuri susikūrė 2000 m. susijungus dviem didelėms Danijos finansų įstaigoms „Realkredit Danmark“ ir „Danske Bank“. Organizacija daugiausia orientuota į socialinės gerovės didinimą per investicijas į architektūrinius monumentus, miesto erdves ir kitus viešuosius objektus.
„Swedbank“ – Švedijos draudimo lyderio padalinys
„Swedbank“ grupės akcininkai daugiausia yra investiciniai, draudimo, pensijų ir kiti fondai. O pagrindinė akcininkė – viena didžiausių Švedijos draudimo grupių „Folksam“. Diversifikuota akcininkų bazė reiškia nedidelę jų įtaką įmonės valdymui, kuriame dalyvauja samdyti finansų specialistai. Apie šios grupės akcininkus galima pasakyti mažiausiai, nes visi jie – finansiniai, o ne strateginiai, investuotojai t. y. jų investavimo tikslas yra banko akcijų kainos didėjimas, o ne aktyvus dalyvavimas valdant banką. Strateginį interesą banke turi draudimo grupė „Folksam“ ir ją labiausiai domina banko klientų bazė, kuri gali padėti jai pritraukti papildomą klientų srautą ir sukurti sinergijos efektą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaizdas Birštone stebina: seniai to nebuvo3
„Birštonas banguoja“ – su tokiu šūkiu kurortas pasitinka naują sezoną, tačiau mieste vaizdas toks lyg čia jau būtų viduvasaris. Turistai plaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, o pramogas užsisakyt...
-
Ekonomistai įvertino ECB sprendimą mažinti bazines palūkanų normas: staigmena buvo kitur
Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno...
-
Norintiems daugiau užsidirbti – išeitis2
Net 80 procentų lietuvių išlaiko savo suaugusius vaikus, tad vieno darbo būna ir nebeužtenka. Tarp lietuvių vis labiau populiarėja laikinieji darbai. Žmonės, norintys prisidurti prie algos, ieško papildomo darbo per pažįstamus, socialin...
-
Dalis Seimo narių ragina diskutuoti dėl nealkoholinių gėrimų rinkos ribojimų5
Seimui nesutikus griežtinti nealkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos, kai kurie parlamentarai sako, jog būtina diskutuoti dėl jų poveikio nepilnamečiams ir galbūt ateityje uždrausti jiems pardavinėti tokius gėrimus. ...
-
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone3
Pavežėjus norima įpareigoti fiksuoti vaizdą arba garsą automobilio salone. ...
-
„Novaturas“ dividendų šiemet nemokės2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, šiemet už praėjusius metus dividendų nemokės. ...
-
Ekspertas: maisto kainos gali keistis net dėl pirkėjų kiekio ar prekės likučio7
Skaitmeninės maisto prekių kainų etiketės gali prisitaikyti prie bet kokios situacijos ir keistis priklausomai nuo pirkėjų kiekio ar prekės likučio. Prekybos tinklams – neribotos rinkodaros galimybės. Taip pat – manipuliacijos. Pavyzdžiui...
-
Seimo komitetas siūlo penkis kartus didinti baudas už žvejybos pažeidimus13
Nuo liepos siūloma griežčiau bausti už žvejybos taisyklių pažeidimus – kai kurias baudas ketinama didinti penkis kartus, tačiau dukart mažiau negu siūlė iniciatoriai – valdančiųjų Seimo narių grupė. ...
-
TVF įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją: atsigavimas šiemet spartesnis nei numatyta
Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. TVF Lietuvai šiemet prognozuoja 2,4 proc. be...
-
D. Kreivys apie atsijungimą nuo BRELL: tegul Rusija eina ten, kur nuėjo laivas karo pradžioje37
Lietuva vos po poros mėnesių praneš, kad nebepratęsia sutarties ir kitąmet kartu su Latvija ir Estija atsijungia nuo BRELL žiedo. Būtent šis žingsnis dabar tapo didžiausiu Rusijos propagandos taikiniu. Analitikai perspėja, kad propagandi...