Pereiti į pagrindinį turinį

Privilegijos galioja tik nėščioms darbuotojoms, bet ne darbdavėms?

Privilegijos galioja tik nėščioms darbuotojoms, bet ne darbdavėms?
Privilegijos galioja tik nėščioms darbuotojoms, bet ne darbdavėms? / Shutterstock nuotr.

Jei esi nėščia, į darbą gali ateiti vien pasėdėti ir darbdavys negalės tau nieko padaryti. Tokioje situacijoje atsidūrė kaunietė verslininkė, kuri dėl piktnaudžiaujančios nėščios darbuotojos turėjo į darbą vestis savo sergantį mažametį vaiką. Moteris piktinasi, kad lengvatomis, numatytomis Darbo kodekse, gali naudotis tik nėščios darbuotojos, o darbdaviai tokiose situacijose lieka situacijos įkaitais, rašo portalas DELFI.lt.

„Kol pats netampi darbdaviu, tai atrodo, kad problema neegzistuoja. Kai esi darbdavys, supranti, kad valstybė darbdavį apkrauna didelėmis prievolėmis ir užmauna kilpą ant kaklo ir realiai darbdaviui už tai nieko neduoda“, - pasakojo vardo norėjusi neatskleisti, Kaune verslą kurianti moteris.

Pašnekovė pasakojo, kad su piktnaudžiaujančiomis nėščiosiomis jos įmonei teko susidurti jau porą kartų. „Praėjome visus įmanomus kelius ir tikėjau, kad Lietuvoje toks dalykas neegzistuoja“, - pasakojimą pradėjo ji.

Dviems dienoms – apžiūrai pas gydytoją

Kaunietė teigė turinti paslaugų sektoriaus įmonę, kurioje dirba keturi darbuotojai – du savininkai, administratorius ir valytoja. Todėl kiekvienas darbuotojo pasikeitimas įmonei yra finansiškai skausmingas.

Verslininkė pasakojo, kad įdarbinusi vieną darbuotoją į administratorės pareigas netrukus sužinojo, kad nauja darbuotoja laukiasi.

„Ji buvo pasirinkusi gydytoją Vilniuje, to prieš priimdami darbuotoją nežinojome. Pirmą ir antrą kartą išleidau be jokių klausimų, bet kai tai pasidarė dažna, informuodavo iš vakaro, pradėjau rūpintis“, - kalbėjo pašnekovė.

Darbdavė pati turi mažametį vaiką, kuris gana dažnai serga, todėl kai nauja darbuotoja išvažiuodavo vizito pas gydytoją, ji pati su sergančiu mažamečiu turėdavo vykti į darbą.

„Jei nedirbame dvi tris dienas, iškart lendame į skolas. Naujų darbuotojų priimti sau negalime leisti. Todėl atsidurdavau tokioje situacijoje, kad imu vaiką ir važiuoju su juo į darbą. Esu panašioje situacijoje kaip nėščios ar kitos mamos, bet pasirodo, kad darbdaviui negalioja mažamečio vaiko taisyklės, galioja tik darbuotojui“, - tęsė Kaune dirbanti verslininkė.

Nežinodama, kaip elgtis su piktnaudžiaujančia savo padėtimi darbuotoja, moteris kreipėsi į Darbo inspekciją.

„Tačiau sužinojome, kad privalome išleisti (pas gydytoją - DELFI) darbuotoją. Todėl ji gali išvažiuoti dviems dienoms į Vilnių ir grįžusi reikalauti, kad būtų sumokėtas atlyginimas“, - skundėsi darbdavė.

„Išeina taip, kad turi žmogų, kurį išlaikai, moki socialines garantijas, ir pats tampi įkaitu“, - teigė kaunietė.

Nėščios darbuotojos darbus atlikdavo naktimis

Tačiau į nemalonią situaciją darbdavė pateko ir kitai darbuotojai pastojus, kuri iki nėštumo buvo pavyzdinga darbuotoja.

„Iki nėštumo buvome patenkinti jos darbu ir vertinome ją. Tačiau nėštumo metu viskas pasikeitė. Pirmą mėnesį galvojau, kad gal čia išsiblaškymas, bet vėliau pamačiau, kad darbai nepadaromi, įmonė patiria dvigubas išlaidas“, - sakė verslininkė.

Pasak darbdavės, tokiose situacijose, kai nėščia moteris nebesusitvarko su savo pareigomis įmonė turi du pasirinkimus – darbus turi padaryti darbdavys arba samdyti naują žmogų.

„Arba jos darbus turiu darytis naktimis pati, arba turiu samdyti naują žmogų. Tačiau pasisamdyti naujo žmogaus mes neturime iš ko. Nesugebėtumėme išsilaikyti. Tai mums lieka neturėti laisvų dienų ir bandyti išsilaikyti“, - kalbėjo verslininkė.

„Ir ašaros bėga, ir puolu į neviltį. Aš ir turiu mažą vaiką ir jis pakankamai dažnai serga, noriu nors vieną laisvą dieną su vaiku praleisti, o ne jį tįsti į darbą, - nusivylusi darbo teisėmis kalbėjo moteris. - Darbuotojas gali būti piktybiškas, gali simuliuoti, nedirbti, apgaudinėti, net apvogti ir vienintelis būdas – eiti į teismą ir teisiniu būdu prašyti jo padengti padarytą žalą, bet ir tai neatleisti“.

Darbdavių atstovai: piktnaudžiaujančios nėščiosios – netipinė situacija versle

DELFI kalbinti darbdavius vienijančių organizacijų atstovai teigia, kad piktnaudžiaujančios darbuotojos - galimas scenarijus, tačiau nutinka per retai, kad dėl jų būtų keičiama teisinė bazė.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad kalbant apie nėščių moterų lengvatas darbo vietoje ir darbdavių teise, subalansuoti teisę sunku.

„Šioje situacijoje subalansuoti santykius beveik neįmanoma. Tai yra darbo kultūros santykiai konkrečioje įmonėje. Nemanau, kad čia yra problema“, - teigė jis.

D. Arlauskas teigė, kad piktnaudžiaujančios nėščios darbuotojos nėra dažnas atvejis, todėl garantijų besilaukiančioms moterims nereikėtų atsisakyti.

„Nedarbo procentas didelis, tai, kad taip elgtumeisi, reikia būti arba labai įžūliam, arba užtikrintam dėl ateities. Nesu susidūręs su tokiu piktnaudžiavimu“, - kalbėjo darbdavių atstovas.

Taip pat pašnekovas priminė Lietuvos demografinę situaciją, kurios kontekste privilegijos besilaukiančioms moterims turėtų būti išlaikytos.

„Yra bandomieji laikotarpiai, yra terminuotos sutartys. Įmonės vadovas pats turi galvoti, kaip suktis, kad neatsidurtų tokiose situacijose. Manau, kad Darbo kodeksas leidžia pakankamai lanksčiai šiuos dalykus reguliuoti“, - kalbėjo D. Arlauskas.

Būtų neteisinga keisti kodeksą dėl individualių atvejų

D. Arlauskui pritarė ir Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ vadovas Algimantas Akstinas, kuris mano, kad darbdavių nesutarimai su nėščiomis darbuotojomis yra pavieniai atvejai.

„Žinoma, dėl tokių didelių garantijų ir yra darbdavių nusistatymas vengti nėščiųjų. Tačiau tokie atvejai – asmeniniai piktnaudžiavimai, kurie užeina už įstatymo ribų. Būtų šventvagiška keisti įstatyminę bazė dėl individualių atvejų“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak pašnekovo, darbdaviai saugotis nuo piktavalių darbuotojų turėtų iškeldami darbuotojams užduotis, rezultatus, kuriuos privalo atlikti per tam tikrą laiką.

„Jei nepadaro, priemonių yra. Žinoma, tam reikia kantrybės ir laiko. Gaus vieną ar kitą nuobaudą, nenorės blogai užsirekomenduoti ateičiai“, - teigė A. Akstinas.

Atsakomybę už nėščiąją prisiima darbdavys, ne valstybė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Jolanta Cinaitienė pripažino, kad nėščios moterys turi garantijų darbe, tačiau kartu teigė, kad šios garantijos yra ne dėl darbuotojų atstovų reikalavimo, bet dėl moterų fizinės būklės nėštumo metu.

„Moksliškai buvo įrodyta, kad besilaukiančios moterys yra labiau pažeidžiamos ir drausminė atsakomybės turėtų būti mažesnė arba jos vengiama“, - kalbėjo teisininkė.

Be to, J. Cinaitienė pabrėžė, kad už nėščią moterį atsakomybė turi būti prisiimta iki tol, kol ji išeina gimdyti, nes nėščioji tuo metu yra jautresnė, susiduria su nepatogumais.

„Lietuvoje tokia pareiga uždėta darbdaviui, nes valstybė kol kas tokios pareigos nėra prisiėmusi. Darbdavys tuomet turi pareigą suteikti darbuotojui galimybę leisti pasitikrinti sveikatą. Ir tik jei gydytojai priima sprendimą, kad darbuotoja negali toliau dirbti, tuomet darbdavys perleidžia šią pareigą (rūpintis nėščiąja - DELFI) valstybei“, - aiškino teisininkė.

Pasiteiravus, ar darbdavys nieko negali padaryti, net jei nuo jo nuslepiama, kad įdarbinimo metu darbuotoja jau žinojo, kad laukiasi, J. Cinaitienė sakė: „Darbdaviai ieško darbuotojos ir neklausia, ar serga, ar laukiasi. Darbuotojas priimamas, nes pasirodo tinkamas atlikti darbo funkciją. Nemanau, kad nėštumas čia turėtų būti priežastis“.

„Darbo kodeksas rašomas sąžiningiems darbdaviams ir sąžiningiems darbuotojams, o nesąžiningų visuomet pasitaiko tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Todėl tokių situacijų nesureglamentuosi. Jei pradėsi mažinti garantijas, tai gali nukentėti sąžiningi darbuotojai“, - įspėjo teisininkė.

Darbo kodekse taip pat nėra reglamentuota, kiek nėštumo metu darbuotoja gali prašyti laisvo laiko vizitams pas gydytoją: „Bet turi būti protingumo kriterijus. Darbdavio vietoje visada prašyčiau reikalauti pažymos iš gydytojo, galbūt, kad net konkretų laiką pažymėtų“.

Taip pat darbdavys nėščioms darbuotojoms už netinkamą darbą gali skirti drausminę nuobaudą.

„Bet reikia atsižvelgti, kad moteris yra tam tikroje padėtyje, kurioje gali būti jautresnė. Pagal tai ir reikia skirti nuobaudą ir parengti nuobaudos dydį. Tačiau reikia turėti mintyje, kad jei darbuotoja kreiptųsi į teismą, tai jis atsižvelgtų į visas aplinkybes, įskaitant jos ypatingą padėtį“, - patarė teisininkė.

Valstybinės darbo inspekcijos komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė taip pat teigė, kad darbdaviai nėščioms darbuotojoms gali skirti pastabą, papeikimą, tačiau Darbo kodekse nurodyta, kad atleisti darbuotojos negalima nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.

„Taigi, net ir padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nėščioji negali būti atleista iš darbo“, - konstatavo inspekcijos atstovė.

„Visgi kitas dvi priemones – pastabas ir papeikimus – besilaukiančioms moterims skirti galima. Tačiau skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą“, - aiškino pašnekovė.

Jei darbuotojas, paskyrus drausminę nuobaudą, ir toliau pažeidžia darbo drausmę, ji gali būti skiriama pakartotinai. Prieš skiriant nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ji to darbuotojas nepadarė, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Drausminę nuobaudą galima skirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo, tačiau į mėnesio periodą neįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų