„Tai labai logiškas siūlymas, kai pamatėme, kad jau nemažai žmonių pasiskiepijo ir kai kuriems skiepas praėjo be simptomų, tačiau dalis darbuotojų iškart po skiepo kitą dieną sunkiai galėjo atlikti savo darbo funkcijas. Man atrodo, kad tikrai logiškas sprendimas leisti darbuotojams įgauti stiprų imunitetą ir juos atlaisvinti kitą dieną po skiepo, nes simptomai pakankamai rimti: aukšta temperatūra, silpnumas ir panašiai“, – Eltai sakė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Jos teigimu, darbdaviams tai didelių finansinių nuostolių nesukeltų.

„Tai būtų lyg paimtas nedarbingumo lapelis, nes vis tiek už pirmas dvi dienas darbdavys moka ir tik vėliau įsijungia „Sodros“ mechanizmas. Viena diena iš esmės labai didelių finansinių nuostolių nesukeltų, tačiau darbuotojui tai būtų labai didelis palengvinimas“, – sakė I. Ruginienė.

Viena diena iš esmės labai didelių finansinių nuostolių nesukeltų, tačiau darbuotojui tai būtų labai didelis palengvinimas.

Jos teigimu, pastarąsias kelias savaites darbuotojai dažnai kreipiasi su užklausomis dėl testavimo ir skiepijimo.

„Kokias mes išvadas darome – labai svarbus dialogas su darbuotojais. Nuo susikalbėjimo su darbuotoju priklauso, kokiu procentu pasiskiepys darbuotojai įmonėje arba tam tikroje bendruomenėje ir visuomenėje. (...) Ten, kur dialogas yra geras, pamatysite, tose bendruomenėse pasiskiepijimo procentas yra 80–90 proc., fantastiški skaičiai. Bet ten, kur yra kolektyvuose kažkokių nesusipratimų, pagąsdinimų, kad tau po to už testus reikės mokėti, jei nesiskiepysi, toks tonas ir pokalbio tipas nepaskatins žmonių skiepytis“, – nurodė LPSK pirmininkė.

Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad tai gali kažkiek paskatinti skiepijimąsi, tačiau jis kritikavo „politikų norą viską sureglamentuoti.“

„Manau, kad nėra problemos, jeigu darbuotojas pasijus blogai, darbdavys jam suteiks laisvą dieną ar pusę dienos, ar kitu būdu paskatins. Žiūrėkime, kiek yra gerų pavyzdžių, ir piniginės (priemonės – ELTA), ir dovanos, todėl kad darbdaviai suinteresuoti, kad kuo daugiau darbuotojų būtų pasiskiepiję. Palikime darbdaviams patiems nustatyti, ko reikia darbuotojui, ar jam reikia prie atostogų pridėti dieną, ar laisvą dieną suteikti. Yra blogiausias variantas, kai politikai nori viską sureglamentuoti“, – sakė D. Arlauskas.

Yra blogiausias variantas, kai politikai nori viską sureglamentuoti.

Kalbėdamas apie darbuotojų požiūrį į skiepus, D. Arlauskas sakė, kad regionuose aktyvinti skiepijimą sudėtinga ir dėl logistinių problemų.

„Regionuose atsakymas yra toks, kad jei atvažiuotų į įmonę ir turėtume galimybę pasiskiepyti, tai galbūt pasiskiepysime, o važiuoti kažkur kitur nėra taip paprasta. Tai logistikos klausimai, autobusai nevažinėja, transporto nėra. Yra priežasčių, kurios neleidžia aktyvinti skiepijimo būtent dėl visokių judėjimo, logistikos problemų. Atsakymas labai aiškus: jei atvažiuotų į įmonę, didesnė dalis tikrai pasiskiepytų“, – sakė D. Arlauskas.

Jis sakė negirdėjęs, kad darbuotojai būtų gąsdinami atleidimais, jei nesiskiepys.

„Negirdėjau, kad būtų gąsdinimai, kad jei nesiskiepysi, tai neteksi darbo. Nėra taip paprasta. Dabar yra didžiulis poreikis darbuotojų. Nemanau, kad protingas darbdavys kelia tokias sąlygas, nes dabar darbuotojai yra lemiamas verslo kūrimo instrumentas“, – nurodė D. Arlauskas.

„Valstiečiai“ siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per tris paras po jo.

Pagal siūlomą projektą, „darbdavys, darbuotojo prašymu, per tris paras po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Pasak „valstiečių“, vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokių nors šalutinių poveikių.

Vienas projekto iniciatorių parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad tai būtų kartu ir motyvacijos priemonė, ir padėka visiems, sutinkantiems skiepytis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertino Seimo „valstiečių“ siūlymą įteisinti „skiepadienius“. Jos nuomone, šis siūlymas perteklinis. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad „galima svarstyti ir tokius siūlymus, jei tai padės.“

Šiuo metu paskiepytas asmuo dėl blogos savijautos bendra tvarka gali susisiekti su savo šeimos gydytoju ir paprašyti nedarbingumo. Ligos išmoką už pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, o už kitas nedarbingumo dienas ligos išmoka mokama iš „Sodros“ lėšų.