– Visi mokame mokesčius, visi dalyvaujame toje pačioje draudimo sistemoje. Staiga kažkam atsiranda papildomos sąlygos, kad reikėtų nemokėti. Keisčiausia, kai tai siūlo draudimo kompanijų atstovai.

– Ar yra tokių žmonių, kurie, pavyzdžiui, dėl privalomojo testavimo ir testavimosi iš savo kišenės jau būtų išėję iš darbo?

– Mes tokių pavyzdžių dar neturime. Praktiškai visos įmonės dabar turi įvedusios pereinamąjį laikotarpį ir leidžia darbuotojams apsispręsti. Yra vienetinės įmonės, kurios sako, kad pas jas niekas nesikeis, jos testuos darbuotojus savo lėšomis. Manau, pagrindinė masė tokių dalykų iškils sausio pabaigoje. 

– Kodėl jūs sakote, kad sausio pabaigoje mes pamatysime tikruosius rezultatus? Dėl to, kad sausio pabaigoje – termino pabaiga apsispręsti, ar tu testuosiesi už savo lėšas, ar ne?

– Ne, sutampa dvi sąlygos. Mūsų darbdaviai darbuotojams sutinka suteikti pereinamąjį laikotarpį. Bet, kaip žinia, Vyriausybė įvedė vakcinavimo termino galiojimą. Po paskutinio skiepo turi būti praėję 210 dienų. Jeigu praėjo toks laikas, jūs taip pat privalote testuotis. Kiek mes šnekame su kolegomis, tai gegužę, birželį ir liepą labai didelė masė žmonių baigė savo skiepijimosi ciklus ir sausio–vasario mėnesį ateis tas laikas, kai jie staiga sužinos, kad taip pat turi testuotis. Jie turės apsispręsti: ar eiti skiepytis trečią kartą, ar savo lėšomis testuotis. 

Pas mus yra neprivalomas skiepijimas, bet priemonės, kuriomis „įtikinėjama“ žmones skiepytis, yra prievartinės.

– Ar jie neskuba skiepytis trečiąja doze?

– Dabar sukilo erzelis, kai atėjo nauja omikron atmaina, kai sakoma, kad joks skiepas jos neveikia. Galbūt yra didžiulė nežinomybė, todėl žmonės sako: kokia prasmė skiepytis, kokia garantija, kad trečias skiepas padės?

– Gal darbdaviai galėtų imtis iniciatyvos ir tiesiog įtikinti darbuotojus dėl skiepų naudos?

– Profesinėms sąjungoms kartais sunku dirbti su mūsų žmonėmis, kai yra tokia labai nekonkreti, išplaukusi informacija. Gerai, kad dabar padarytas palengvinimas dėl antikūnų testo valstybės lėšomis. Darbdaviai dirba aktyviai, kalba, aiškina, organizuoja skiepijimą, atsiveža brigadas į įmones. Mes diskutuojame apie tą grupę, kuri yra pasiryžusi nesiskiepyti. Čia ir yra pagrindinės problemos.

– Bet tos problemos gali būti ir dar didesnės, nes Ursula von der Leyen jau kalba apie tai, kad reikėtų pagalvoti apie privalomą skiepijimą ES mastu. Kaip tada elgtis?

– Pas mus yra neprivalomas skiepijimas, bet priemonės, kuriomis „įtikinėjama“ žmones skiepytis, yra prievartinės. Jeigu valstybės mastu bus nustatyta, kad skiepijimas privalomas, tada įsijungia visai kiti mechanizmai. 

Plačiau – reportaže.