„Esame atsidarę skundų liniją, (...). Paskutiniai signalai, kokius buvome gavę, (yra – ELTA) dėl vertimo išeiti savo noru. Čia reikia dar kartą priminti, kad jokiu būdu savo noru nerašytų prašymų. Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją, tą jis turi padaryti tinkamai įspėjęs ir atleisti kartu su išeitinėmis išmokomis“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

„Kitas dalykas – gauname signalų dėl darbo sąlygų keitimo. (...) Tai ir darbo užmokesčio skaičiavimas minučių tikslumu, kas yra neteisėta. Darbo kodeksas aiškiai numato, kad turėtų būti skaičiuojama valandomis“, – pridūrė konfederacijos vadovė.

Tuo metu viena iš priežasčių dėl išaugusio nedarbo lygio, pasak jos, susijusi su tuo, kad dalis darbdavių, baimindamiesi antrosios pandemijos bangos, atleidžia darbuotojus.

Inga Ruginienė / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

„Dalis darbdavių, matyt, yra įbauginti antros karantino bangos ir nutarė šiek tiek taupyti, (...) mažina gamybines apimtis, nepriima darbuotojų ir mažina tuos kolektyvus, kuriuos turėjo“, – sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, taip pat nedarbo lygis galėjo išaugti dėl to, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravo dalis darbuotojų, kurie anksčiau galimai dirbo „šešėlyje“.

I. Ruginienė taip pat teigė, kad dar iki karantino dalis įmonių vertėsi sunkiai, todėl karantinas joms suveikė kaip katalizatorius dėl darbuotojų atleidimo.

„Iki karantino dalis įmonių vertėsi gana sunkiai, tą matėme iš darbo ginčų komisijos praktikos, kad ir atlyginimai nebuvo mokami, darbuotojai nebuvo tinkamai įforminami, (įmonės – ELTA) balansavo ties bankroto riba. Karantinas tapo kaip katalizatorius visam šitam procesui, ir natūralu, kad dabar jau po karantino dalis darbuotojų neteko darbo“, – sakė I. Ruginienė.  

Ji nurodė, kad kai kurių sektorių, pavyzdžiui, turizmo ir paslaugų sektoriaus įmonės, darbuotojus atleido dėl patirtų sunkumų, tačiau atleidimų pastebėta ir tose įmonėse, kurios nebuvo smarkiai paveiktos karantino.

„Yra didelė dalis ir gamybinių įmonių, kurios, negali pasakyti, kad buvo labai stipriai paveiktos karantino, bet pas darbdavius atsirado toks taupumo jausmas“, – sakė I. Ruginienė.

Praėjusią savaitę Užimtumo tarnyba pranešė, kad nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė 13,5 proc. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių.