LB ketvirtadienį paskelbė atnaujintas ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus.

„U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc. Tuo tarpu, jeigu įtaka būtų greita, kad karantinas trunka du mėnesius (...) iki gegužės maždaug vidurio (...) – susitraukimas būtų tarp 3 ir 4 maždaug proc. Ir užsitęsusio U formos nuosmukio atveju (4 mėnesių karantinas – BNS) čia susitraukimas būtų maždaug 21 proc.“, – ketvirtadienį kalbėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Numatomas ekonomikos atsigavimas būtų anksčiausiai šių metų trečiąjį ketvirtį (V formos scenarijus), pagal šiuo metu laikomą baziniu U scenarijų (karantino trukmė – 2 mėnesiai) – atsigavimas įvyks vidutiniu laikotarpiu, o  blogiausiu atveju dėl ilgo karantino ekonomika patiria ilgalaikę žalą ir atsistato panašiu tempu kaip po 2009 metų krizės.

„Kovo 16 dieną pristatytas scenarijus buvo tikrai optimistinis scenarijus, mes dabar apie jį nebekalbame. Priminsiu, kad tada mes kalbėjome apie galimą ekonomikos susitraukimą šiems metams 1,2 proc.“, – konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas.

Eksportas sumenks, nedarbas didės

Lietuvos bankas teigia, kad šalies ūkis didžiausią smūgį dėl koronaviruso protrūkio pajus antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir stabilizavus ūkį, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.

2021 metais pagal bazinį scenarijų šalies BVP galėtų augti 9,7 proc. 

„Kalbant apie koronaviruso poveikį Lietuvai, tai jis pasireiškia tiek poveikiu paklausai, tiek pasiūlai. Mažėja eksportuojamų prekių paklausa, kitaip sakant, iš principo du pagrindiniai Lietuvos varikliukai – eksportas ir vidinis vartojimas – paklausos ir pasiūlos srityje tie neigiami impulsai daugiau negu akivaizdūs“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kalbant apie koronaviruso poveikį Lietuvai, tai jis pasireiškia tiek poveikiu paklausai, tiek pasiūlai.

Centrinio banko teigimu, pagal pirmąjį U formos scenarijų prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet sumažės panašiai kaip ir krizės metu 2009 metais – 13,4 proc., o kitąmet augs 15,1 proc.

Pagal V formos scenarijų eksporto apimtys šiemet kristų 4,7 proc.

Nedarbas šalyje, anot centrinio banko, augtų iki 9 proc. ar net 16 procentų. 

„Kalbant apie kažkurio iš tų trijų scenarijų įtaką nedarbui, pasikeitimai būtų tokie, kad prie U formos scenarijaus nedarbas didėtų iki 12,5 proc., o jeigu kalbame apie dar blogesnį, užsitęsusį scenarijų, tada nedarbo didėjimas siektų 16 proc. Atitinkamai, jeigu kalbame apie V formos scenarijų, nedarbas siektų maždaug 9 proc.“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Kitąmet nedarbas siektų 6,9-9,1 proc., o pagal niūriausią prognozę – 19,8 proc. Pernai nedarbo lygis buvo 6,3 proc.

LB prognozuoja, kad darbo užmokestis šiemet geriausiu atveju augtų 2,4 proc., bet veikiausiai mažėtų 2,6 proc., o blogiausiu atveju – 12,2 proc. Kitąmet jis augtų atitinkamai 3,6 proc., 2 proc. ir  mažėtų 2,5 proc. Pernai atlyginimai augo 8,8 proc.

V. Vasiliauskas: Vyriausybės priemonės tinkamos

Vertindamas Vyriausybės parengtą ekonomikos gelbėjimo milijardinį paketą, V. Vasiliauskas pažymėjo, kad svarbus ir priemonių gyvendinimo preciziškumas.

„Fronto pirmojoje linijoje turi stovėti Vyriausybė, būtent su fiskaliniu atsaku. Ir akivaizdu, kad paketas tikrai reikalingas, turint omenyje ekonominio šoko rimtumą. Vėlgi, priklausomai nuo scenarijaus, ta pagalba, jos dydis, jos poreikis skirsis, bet, kaip ir ne kartą girdėjome vykdomosios valdžios atstovų, tai yra gyvas procesas“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Labai svarbu priemonių tikslumas, o tai jau susiję su priemonių įgyvendinimu. Tikimės, kad tas įgyvendinimas bus preciziškas ir bus laiku“, – pridūrė jis.

Lietuvos bankas priminė, kad taip pat ėmėsi papildomų priemonių krizės akivaizdoje – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. eurų kredituoti verslą ir gyventojus.

„Taip pat keičiame sandarą būtinos likvidumo pagalbos, jeigu prireikus į mus kreiptųsi finansų rinkos dalyviai. Atitinkamai įstatymų projektai bus pateikti bus pateikti Seimui (...) Tikimės, kad ten įstatymo projektas bus priimtas ir mes tada galėsime teikti likvidumo paskolas esant reikalui ne tik kredito įstaigoms, bet ir gerokai platesniam finansų įstaigų ratui“, – sakė V. Vasiliauskas.

Bankai ekonomikos nuosmukį atlaikys?

Lietuvos bankai, pernai uždirbę daugiau kaip 330 mln. eurų grynojo pelno, turi pakankamai kapitalo ir turėtų atlaikyti dėl koronaviruso krizės gresiantį ekonomikos nuosmukį – jis pagal bazinį scenarijų šiemet gali siekti 11,4 proc., teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto ir metų pabaigoje siekė 19,9 proc., todėl net jei bankai šiemet patirtų apie 1,2 mlrd. eurų nuostolių (2009 metais – 1,1 mlrd. eurų), šį rodiklį jie toliau vykdytų.

„Bankų likvidumo problemos per visą sistemą nėra, pagrindininis likvidumo šaltinis yra indėliai, tuo metu priklausomybė nuo didžiuosius bankus valdančių užsienio bankų yra stipriai sumažėjusi“, – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, pasitvirtintinus baziniam scenarijui, bankų paskolų portfelio nuostolingumas siektų 6,6 proc., maždaug 80 proc. nuostolių būtų patirta iš verslo paskolų, o jų veiklos pajamos sumažėtų maždaug 36 procentais. Bankų kapitalo pakankamo rodiklis sumažėtų 8,5 proc. punkto, tačiau vis dar viršytų 8 proc. minimalų reikalavimą.

„Be abejo, mažesniems rinkos dalyviams būtų sunkiau, bet mūsų vertinimu turėtų įvykti atlaikymas, (...) visi turėtų būti išnirę virš vandens. (...) Pagaliau ir pasiruošimas yra visai kitoks, nei buvo 2008 ar 2009 metais“, – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankų turtas pernai padidėjo 7,2 proc. ir metų pabaigoje siekė 30,7 mlrd. eurų, tai lėmė paskolų portfelio augimas, kuris metų pabaigoje siekė 20,5 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Pasak V. Vasiliausko, įmonių skolinimasis pernai mažėjo, tuo metu namų ūkių – išliko aktyvus, visų pirma būsto paskolų segmente.

Bankuose laikomų indėlių portfelis pernai išaugo 12,1 proc. iki 25 mlrd. eurų, 80 proc. jų yra einamieji indėliai. Pernai didėjo indėliai tiek įmonių, tiek gyventojų sąskaitose. Bankų įsipareigojimai kitoms kredito įstaigos 2019-ųjų pabaigoje sudarė kiek daugiau nei 5 proc. visų įsipareigojimų.

Bankai pernai uždirbo 332,7 mln. eurų grynojo pelno – 6,5 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jis siekė 357,9 mln. eurų. Pernai pelningai dirbo devyni bankai, šeši bankai metus baigė nuostolingai.

„Mes esame primygtinai rekomendavę atlaisvindami anticiklinį kapitalo rezervą, kad bankų pelnai pirmiausiai turėtų būti skiriami kapitalo bazės stiprinimui. Tai reiškia, kad kai kurie bankai turėtų koreguoti ikivirusinius dividendų išmokėjimo planus, kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui „Swedbank“, jau pasiskelbė, kad taip ir darys“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Tikimės, kad ir kiti rinkos žaidėjai atitinkamai laikysis mūsų rekomendacijos“,  – pridūrė jis.

Paskolų palūkanos

Lietuvai kovojant su koronaviruso krize ir dėl to prognozuojant ekonomikos nuosmukį, priežasčių paskolų palūkanų augimui nėra, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Manau, kad tokių prielaidų tikrai nėra. Apie kokį didėjimą mes galime kalbėti ekonominio susitraukimo perspektyvoje“,  – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, kol kas nepastebima, kad dėl koronaviruso krizės būtų išaugęs greitųjų kreditų populiarumas.

„Kol kas dar per anksti kalbėti apie kažkokias tendencijas, tačiau kad vartojimo kreditai ar greitieji kreditai kaip vartojimo kreditų dalis didėtų, tikrai tokių signalų neturime. Apskritai visoje kredito rinkoje yra štilis“,  – tvirtino V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika pagal bazinį scenarijų šiemet turėtų sumažėti 11,4 procento.

Kainų reguliavimas

Vyriausybės siekis ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas galbūt yra politiškai patrauklus sprendimas, tačiau ekonominės prasmės jame nėra, teigia Lietuvos banko vadovas.

„Iniciatyvos dėl priverstinio kainų reguliavimo, mano galva, yra niekur neinančios. Tai yra tiesiog viešųjų ryšių kampanijos ir nieko daugiau. Koronavirusas neatšaukė rinkos ekonomikos, kainas visų pirma lemia paklausios ir pasiūlos kanalai“, – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, atskirų prekių kainų pasikeitimą lemia daugybė priežasčių, o ne tik kartais viešai įvardijamas „prekybininkų piktnaudžiavimas“.

„Aš asmeniškai to piktnaudžiavimo tikrai nematau, kaip tik dabar visi išsijuosę bando prisitaikyti prie karantino sąlygų. Pirmose eilėse tą daro ir prekybininkai“, – tvirtino LB vadovas.

„Gal politiškai tai yra patrauklus instrumentas, bet tame aš nematau jokios ekonominės prasmės. Kaip suprantu, vykdomoji valdžia tai yra įvardijusi kaip paskutinę priemonę, – pridūrė jis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai ji galėtų reguliuoti kainas. Anot Vyriausybės atstovų, šis įrankis galėtų būti panaudotas pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.

Prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką. Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį sakė tikintis, kad kainų reguliavimo neprireiks.