Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti ginti viešąjį interesą priimtas rugsėjo 23 dieną. Jį ginti siūlyta Seimo birželį patvirtintose parlamentinio tyrimo dėl 2009-2010 metų krizės Lietuvoje priežasčių ir aplinkybių išvadose. 

„Susipažinus su išvadų tekstu matyti, kad tai yra tiriamojo analitinio stiliaus raštas, paremtas pokalbiais, vertinimais, prielaidomis. (...) Ši išvada gali turėti įtakos ateities krizių suvaldymui, naujų teisės aktų priėmimui ar tobulinimui. Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė“, –rašoma Generalinės prokuratūros nutarime. 

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, Prokuratūros atsisakymas ginti viešąjį interesą yra dar vienas įrodymas, kad parlamentinis tyrimas buvo politinis aktas, kuriuo, be politinių tikslų, dar buvo siekiama ir kompromituoti nepriklausomas bei neįtinkančias institucijas.

„Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos banko ir kitų institucijų laikas buvo gaištamas asmeninėms politinėms ambicijoms tenkinti, o ne visuomenei aktualių problemų sprendimui“,  – komentare BNS sakė V. Vasiliauskas.

Viešojo intereso skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas šio skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Anot prokurorų, Vyriausybės sprendimai skolintis buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų, o tyrimo išvadoje daromos prielaidos, kad buvo galima pasiskolinti pigiau, o to nedarant valstybei buvo padaryta 2,1 mlrd. eurų žala, yra hipotetinės. Be to, kadangi Vyriausybė skolinasi valstybės vardu, ieškinys apskritai yra negalimas, nes prašant priteisti žalą valstybei, atsakovu turėti būtų traukiama pati valstybė.

Prokurorų teigimu, dėl Vyriausybės veiksmų skolinant „Sodrai“ teisėtumo turėtų spręsti Konstitucinis Teismas, nes šiuo atveju Vyriausybė veikė pagal Konstitucijoje jai suteiktas kompetencijas.

Generalinė prokuratūra taip pat pažymėjo, kad pernai balandį jau buvo gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009-2010 metų krizę, įskaitant su Vilibor susijusius pažeidimus. 2019-ųjų rugpjūtį prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą, nes tyrimo metu negavo objektyvių duomenų, kad bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus,

„Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metų rugpjūčio 2 dienos nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra galiojantis, (....) šiame nutarime iš naujo neanalizuojamos nurodytos aplinkybės“, – teigia Generalinė prokuratūra.

Seimas birželio 4 dieną patvirtino maždaug dvejus metus trukusio parlamentinio tyrimo išvadas. Jose teigiama, kad krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros, 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas, o jį inicijavo tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, dabar dirbantis Europos Parlamente.

Valdantieji sakė, kad tyrimo išvados turėtų paskatinti labiau atsakingą viešųjų finansų politiką, tuo metu opozicija tvirtino, kad juo buvo siekiama politinių tikslų bei suvesti asmenines sąskaitas.