Per sunki užduotis

"Vadybiškai tai yra labai didelis pokytis, – "Kauno dienos" paklaustas, kodėl visoms valdžioms neįveikiama užduotis pertvarkyti valdininkijos mašiną, sakė verslo valdymo paslaugų bendrovės "Mažeika ir partneriai" vadovaujantysis partneris G.Mažeika. – Net privačiame versle tokio lygio pokyčius padaryti labai sudėtinga. O valstybėje tam reikia ne tik kompetencijos, bet ir politinės valios. Taip, tai politiškai patrauklus dalykas, bet nėra taip lengvai padaromas. Juo labiau kad nė viena valdžia tuo rimtai neužsiėmė.

Kalbant apie būsimą Vyriausybę, matyt, beveik niekas neabejoja, kad ją formuos Ingrida Šimonytė, aš turiu lūkesčių, kad šįsyk biurokratijos mažinimu bus užsiimta. Tikiuosi sveiko požiūrio, kompetencijos ir atsakomybės. Matau šioje valdžioje daug šviesių veidų. Jei ši liberalių pažiūrų valdžia nesiims valstybės valdymo reformų, nežinau, kada kitą kartą susiklostys tokia proga. Dabar tam yra visos politinės prielaidos. Prie daugiausia mandatų Seime laimėjusios susibūrė liberalai, ten yra daug jaunų, pažangiai mąstančių žmonių. Konservatoriai pas mus irgi pakankamai liberalūs. Valdininkijos pertvarka tikrai gali būti centro dešinės Vyriausybės darbas. Kairiųjų ministrų kabinetas pagal savo filosofiją vargu tai darytų – mažintų darbo vietas ir pan."

Kad pati biurokratija viską pakeistų, tikrai taip nebus. Ji visada priešinsis, bandys pateisinti savo reikalingumą.

Pasak G.Mažeikos, neužtenka sumažinti darbuotojų, reikia visus procesus perdėlioti. Tai labai nelengva padaryti, gal dėl to buvusios valdžios valdymo reformos ir nesiėmė.

"Kad pati biurokratija viską pakeistų, tikrai taip nebus. Ji visada priešinsis, bandys pateisinti savo reikalingumą, – teigė jis. – Tokiems milžiniškiems pokyčiams valstybėje reikia turėti aukštos kompetencijos, didelio kalibro žmonių. Privalo ateiti naujos jėgos, nauji lyderiai. Ir Seime turi susiformuoti permainas palaikančių politikų dauguma."

Kodėl apskritai reikia tokios armijos valdininkijos verslui prižiūrėti, kontroliuoti? Lemia nepasitikėjimas, įtarimai, kad verslininkai tik ir žiūri, kaip ką nusukti, kaip nesumokėti mokesčių?

"Kažkada buvo ir taip, negalima visiškai neigti, – sako G.Mažeika. – Tačiau per pastaruosius 5–10 metų įvyko didelių pokyčių versle. Labai stipriai vertybiškai ūgtelėjome socialinės atsakomybės prasme. Blogojo prado tikrai mažai belikę. Prie naujų aplinkybių turėtų taikytis ir priežiūros institucijos."

G.Mažeika puikiai žinomas verslo pasaulyje. Jis bendrovės "Mažeika ir partneriai" savininkų atsitraukimo ir valdybų veiklos praktikos grupės vadovas, sukaupęs daugiau nei 20 metų darbo patirties vadovaujant tarptautinėms, lietuviško privataus kapitalo ir valstybinėms, skirtingiems verslo sektoriams priklausančioms įmonėms. Jis vadovavo UAB DK "PZU Lietuva" (draudimo verslas), AB "Rytų skirstomieji tinklai" (elektros energetika), AB "LEO LT" (elektros energetikos įmonių valdančioji įmonė), UAB "AL holdingas" (leidybos, prekybos įmonių valdančioji įmonė), buvo šių ir kitų įmonių valdybų narys bei valdybų pirmininkas. Per savo kaip vadovo karjerą jam yra ne kartą tekę sėkmingai įgyvendinti sudėtingus didelio masto pokyčių projektus (angl. turn around), dėl to viešojoje erdvėje jis dažnai vadinamas pokyčių vadovu.

Gintautas Mažeika

Geri ketinimai

Tiesa, tobulinant viešąjį valdymą buvo bandoma ne kartą priežiūros institucijų veiklą konsoliduoti. Bet 2018 m. atliktas valstybinis auditas "Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi" parodė, kad nebuvo analizuota, kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei, t.y. kokias bendrąsias vertybes reikia saugoti ir kokie konkretūs uždaviniai keliami priežiūros institucijoms.

Tai prieš penkerius metus (2015 m.) pažymėjo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, atlikusi Lietuvos reguliavimo politikos peržiūrą. Nuo kontroliuojančių institucijų veiklos priklauso, ar yra mažinamos biurokratinės kliūtys, pertekliniai reikalavimai, priežiūros ir kita reguliavimo našta ūkio subjektams. Valstybės kontrolės auditorių manymu, svarbu užtikrinti, kad vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūra prisidėtų prie visuomenės gerovės ir užtikrintų valstybei svarbių vertybių apsaugą.

Šios, kadenciją baigiančios 17-osios Vyriausybės, programoje nustatytas įsipareigojimas, vykdant valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičių: panaikinti dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojamos, ir jas įgyvendinančias institucijas. Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, svarbu aiškiai įvardyti tikslus, atlikti išsamią situacijos analizę, išklausyti argumentus.

Ministrų kabinetas 2018 m. kaip ir atsižvelgė į valstybinio audito rekomendacijas, susiformulavo konsolidavimo tikslus: mažinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičių; pertvarkyti esamą priežiūros institucijų sistemą, optimizuojant priežiūros funkcijų paskirstymą ir apimtis; mažinti priežiūros naštą ūkio subjektams, didinant priežiūros kokybę ir orientuojant priežiūros institucijų veiklą į pagalbą verslui; didinti šių institucijų specialistų kompetenciją, priežiūros procesų atlikimo efektyvumą, diegiant pažangius priežiūros atlikimo metodus ir priemones; didinti biudžeto lėšų, skirtų priežiūros institucijų veiklai organizuoti, panaudojimo efektyvumą; plėtoti šių institucijų tarnybinį bendradarbiavimą.

Darbai menki

Tačiau Valstybė kontrolė, pastebėjo, jog, nepaisant to, kad vykdomas ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas, valstybės mastu vis dar neįvertinta, ar šių institucijų vykdomos priežiūros funkcijos vis dar yra aktualios. Ir ar tikslinga, kad jas toliau vykdytų valstybės institucijos. Neįvertinta ir tai, kurias funkcijas naudingiau perduoti privačiam sektoriui, kitoms organizacijoms ar savivaldybėms, o kurias būtų galima palikti savireguliacijai. Konsoliduojant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančias institucijas, paprastai konsoliduojamos ne priežiūros, o administracinės funkcijos. Be to, koordinuojant procesą trūksta lyderystės, todėl taikomos priemonės ir priimti sprendimai nepadeda spręsti sisteminių ūkio subjektų priežiūros srities problemų.

Sprendimai pertvarkyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą yra reikalingi, tačiau vis dar nepavyksta pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje.

"Sprendimai pertvarkyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sistemą yra reikalingi, tačiau vis dar nepavyksta pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje. Jie turi būti grindžiami duomenimis, todėl siekiant pertvarkos tikslų svarbu atlikti ne tik kokybinį, bet ir kiekybinį esamos situacijos įvertinimą, nustatyti siekiamą rezultatą ir aiškius rodiklius, kuriais tas rezultatas bus matuojamas. Tačiau tai nebuvo padaryta", – skelbiant tyrimo išvadas teigė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja Sandra Ragėnaitė.

Sprendimai pertvarkyti priežiūros institucijų sistemą yra svarbūs, tačiau, auditorių pastebėjimu, vis dar nepavyksta pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad ūkio subjektų priežiūros sistema vis dar susiduria su tokiomis problemomis kaip per didelis ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų skaičius, neefektyviai ir nekoordinuotai vykdomos priežiūros funkcijos, jos dubliuojamos, žemas tarpinstitucinis bendradarbiavimo lygis, kompetencijų stoka planuojant, organizuojant priežiūros procesus, taikant pažangias jų vykdymo priemones ir pan.

Priimant priežiūros institucijų konsolidavimo sprendimus, nei Vyriausybė, nei ministerijos, kurių reguliavimo srityje veikia priežiūros institucijos, sisteminio šių institucijų atliekamų priežiūros funkcijų vertinimo neatliko. Dėmesys kreiptas į institucijų skaičiaus mažinimą, o ne į priežiūros funkcijų peržiūrėjimą. Todėl nevertinta, kokias priežiūros funkcijas galėtų vykdyti ne valstybės ūkio subjektų priežiūros institucijos, o privatus sektorius, kitos organizacijos ar savivaldybės, ir kurias galima palikti savireguliacijai. Tokių vertinimų trūkumą parodo ir tai, kad iki šių metų pradžios įgyvendintas tik vienas konsolidavimo sprendimas (Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija reorganizuotos į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą). Kiti konsolidavimo sprendimai įgyvendinami ne taip, kaip numatyta.

Nesisteminiai pokyčiai

Aukščiausiosios audito institucijos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos rodo, kad beveik trečdalis valstybinių auditų rekomendacijų kalba apie strateginių, kompleksinių pokyčių būtinybę, bet didelė dalis sprendimų yra lokalūs, orientuoti į vieną sritį – pasigendama sisteminių pokyčių.

2019 m. panaikintas Valstybinis turizmo departamentas, o jo vykdytos turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros funkcijos perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Niekas nepasikeitė.

Pavyzdžiui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos konsoliduota dar 2016 m. Sujungus Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos į naują biudžetinę įstaigą, jai perėjo visos šių trijų institucijų teisės ir pareigos. Struktūra iš esmės nepasikeitė: priežiūrą vietoj trijų priežiūros institucijų vykdo trys atskiri skyriai.

Apklausus šios tarnybos prižiūrimus ūkio subjektus, 62 proc. atsakiusiųjų pokyčių po konsolidavimo nejaučia. Be to, beveik pusė (49 proc.) atsakiusiųjų pažymėjo, kad jaučiamas ne noras padėti ir teikti naudingas konsultacijas, o siekis nubausti. Nebuvo nė vieno ūkio subjekto, kuris būtų nurodęs, kad sumažėjo teikiamų ataskaitų skaičius, sutrumpėjo atliekami tikrinimai, mažiau skyrė laiko ir finansinių išteklių įgyvendindami keliamus reikalavimus. Tik 1 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad sumažėjo tikrinimų skaičius. Verslininkai minėjo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba dubliuoja Lietuvos auditorių rūmų funkcijas (ta pati informacija teikiama ir vieniems, ir kitiems), todėl daugelį priežiūros klausimų siūlė perduoti Lietuvos auditorių rūmams. Taip pat pažymėjo, kad nemokumo priežiūra iš esmės dubliuoja teismų vykdomą nemokumo procesų priežiūrą.