Grandininė reakcija

Nuo 2024-ųjų maitinimo sektoriui panaikinta 9 proc. tarifo PVM lengvata, dabar galioja 21 proc. PVM tarifas. Balandį maitinimo sektoriaus atstovai surengė protestą. Kaip sako Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė, taip dar kartą siekta atkreipti dėmesį į susidariusias problemas. Verslininkės teigimu, kol kas analitikų skaičiavimai ir liūdni scenarijai, apie kuriuos dar prieš PVM lengvatos panaikinimą buvo perspėta ir Vyriausybė, ir prezidentūra, ir Seimo frakcijų nariai, pildosi.

„Matome bankrotą po bankroto, bet čia labiau norėčiau kalbėti ne apie visą maitinimo sektorių, bet vaikų maitinimą mokyklose, darželiuose, senelių maitinimą globos namuose – būtent apie socialiai patį jautriausią sektorių“, – išskiria E. Turonienė.

Ji teigia, kad kainų didėjimas maitinimo sektoriuje veikia ir darželių verslą. „Darželiuose vaikų tėvai neturi galimybių atsisakyti maitinimo, jeigu jis jiems atrodo per brangus, nes kartu tėvai turėtų atsisakyti ir darželio paslaugos, ir yra priversti pirkti maistą. Ypač tai skaudu privačiuose darželiuose, pavyzdžiui, Vilniuje, kadangi trūksta valstybinių darželių, – privačius darželius žmonės renkasi ne tik dėl gero gyvenimo. Taip tėvams tenka papildomas finansinis krūvis, nes jaunoms šeimoms, kurioms skausmingas ir bazinių palūkanų normų kilimas, jis artėja prie nebepakeliamo lygio. Vyksta grandininė reakcija, vien mano klientai, du darželiai, jau užsidarė“, – dalijasi asociacijos prezidentė.

Tokia pati situacija ir senelių, globos namuose: „Kalbėkime ir apie privačius senelių namus. Apmokėti paslaugų vienam seneliui mėnesio kainą tuose globos namuose tikrai yra brangu, į tai įeina ir maitinimas, vadinasi, kyla ir jo kaina.“

„Manau, kad socialiai jautriausiam sektoriui neprotinga nustatyti tokį PVM, koks yra dabar. Atkreipkime dėmesį, kad ugdymo įstaigos yra PVM neapmokestinamos. Kadangi maitinimas yra sudėtinė ugdymo įstaigos dalis, manau, logiška, kad ji taip pat turėtų būti neapmokestinama bendroje dalyje“, – sako E. Turonienė.

„Manęs ne vienas klausia, ką darysime, gal prastesnius maisto produktus pirksime. Noriu pasakyti, kad mes to daryti negalime, nes remiamės įstatymu, kai kalbame būtent apie vaikų maitinimą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) griežtai reglamentuoja, kokie produktai, kokios maistinės vertės, koks kiekis, svoris privalo būti, – vaikų valgiaraščiai yra labai griežtai reglamentuoti. Neturime kur trauktis, negalime taupyti prastindami kokybę“, – tikina ji.

Atmetus žaliavas, pakilusias elektros kainas, kurios maisto gamybos procese užima svarią vietą, didelę išlaidų dalį sudaro virėjų, darbuotojų darbo užmokestis. „Kaip žinote, žmonės turi lūkesčių, pritraukti darbuotojų – labai sunku. Mes kaip tarp dviejų ugnių – kainų mokyklų valgyklose negalime kelti, nes tai labai jautri rinka, antra vertus, darbuotojai kelia reikalavimus, nes jie iš tikrųjų turi daug galimybių eiti pas kitos srities darbdavį ir gauti tokį darbo užmokestį, kokio nori“, – situaciją aiškina E. Turonienė.

„Esame užsmaugti iš visų pusių. Atvirai pasakysiu, ne vienas, susijęs su vaikų maitinimu, dabar mąsto, ar tinkamą darbo kryptį pasirinko, nes mes tiesiog nebežinome, ką daryti“, – priduria ji.

Tvarka: E. Turonienė tvirtina, kad SAM griežtai reglamentuoja, kokios maistinės vertės patiekalai turi būti patiekiami vaikams, todėl taupyti menkinant kokybę niekas neketina. / G. Savickio / ELTA, P. Peleckio / BNS nuotr.

Tolsta nuo SAM reikalavimų

E. Turonienė pastebi ir kitą tendenciją. Tėvai, kuriems brangu įpirkti mokyklose pagal SAM reikalavimus gaminamą maistą, vaikams įdeda namuose gaminto maisto. E. Turonienės vertinimu, problema, kad jis būna atšalęs: „Įsivaizduokite, kaip vaiko sveikatą veikia atšalę makaronai. Kai kuriose mokyklose yra mikrobangų krosnelių, kuriose galima pasišildyti maisto, bet, vėlgi, SAM labai griežtai žiūri į maisto šildymą mikrobangų krosnelėse. Tačiau jos mokyklose dabar naudojamos aktyviau.“

„Jei vaikai neatsineša maisto iš namų, jie dažniau bėga į šalia mokyklų esančias kebabines, prekybos centrus. Žinome, kokia graži akcija prieš penkerius metus buvo organizuojama, akcentuota, kad reikia kelti vaikų sveikatingumą per maitinimą mokyklose, atkreipti dėmesį, kokie produktai naudojami mokyklose. Pavyzdžiui, bandelėms kepti dažnai naudojamas margarinas, t. y. iš dalies hidrinti riebalai, ir jie mokyklose yra uždrausti, todėl dabar bandelėms kepti naudojame sviestą. Tačiau, aišku, sviestas yra brangesnis už margariną ir bandelė mokykloje tampa brangesnė už bandelę „Maximoje“, todėl vaikai bėga pirkti keliais centais pigesnių bandelių“, – sako E. Turonienė.

Nuo šių metų pradžios kainos maitinimo įstaigose kilo apie 12 proc. Kainų kol kas dar nedidino galbūt tik tie, kurie susaistyti ilgalaikėmis, pavyzdžiui, metinėmis, sutartimis. „Jei tokie verslai dar nedidino kainų, tai greitai bus padaryta, nes jau pamatėme, kokio dydžio PVM sąskaitas turime susimokėti. Žmonės nežino, iš kur tokius pinigus surinkti, jie dabar susiduria su realybe“, – sako Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė.

„Iš tikrųjų nežinau, kas galėjo nedidinti kainų, galbūt tik restoranai, kurie iki šiol dirbo su labai dideliais antkainiais, bet mokyklų ir darželių maitinimo srities specifika kitokia. Vyrauja labai maža pelno marža, nes maitiname daug vaikų, – ji automatiškai yra maža, todėl ir kainą mokykloms ar darželiams pasiūlome žemą, – teigia E. Turonienė. – Dėl to būtent šie maitintojai labai skaudžiai pajuto PVM kilimą. Jie tiesiog neturi galimybės nepadidinti kainų, nes tiesiog nebus kaip apmokėti PVM.“

G. Savickio / ELTA, P. Peleckio / BNS nuotr.

Trūko analizės

Kitam maitinimo sektoriaus segmentui atstovaujantis Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) valdybos narys, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat teigia, kad sektorius šiuo metu išgyvena susitraukimo fazę. „Kritimas – 8–10 proc., o algos didėja 10 proc., minimali mėnesinė alga (MMA) auga – kaip gali būti gera situacija, kai tokie skaičiai?“ – retoriškai klausia jis.

G. Balnio teigimu, Lietuva naikinti PVM lengvatą pasiryžo dėl biudžeto netekčių ir kitų priežasčių, tačiau nebuvo atlikta tinkama analizė, koks bus tokio sprendimo efektas. „Anksčiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba darydavo tyrimą. Dar prieš pandemiją jis parodė, kad per metus 100 mln. eurų vien pietų metu Lietuvoje nukeliauja į šešėlį“, – sako jis.

Mūsų verslas iš dalies yra labai sezoniškas, ypač turistinėse vietose, – kol nėra turistų, kam didinti kainas?

„Maitinimo sektoriaus specifika tokia, kad labai didelė dedamoji yra darbo dalis, tai darbui imlus sektorius. Visose šalyse pagrindiniai surenkami mokesčiai gali būti iš nekilnojamojo turto mokesčio, su darbo santykiais susijusių mokesčių ir, kadangi maitinimo sektorius sumoka daug šių mokesčių, jam yra sumažintas PVM. Švedija daugiau nei prieš dešimt metų laikinai sumažino PVM mokestį, vėliau padarė tyrimą, kiek atsidarė daug naujų restoranų ir kiek bus surenkama daug kitų mokesčių, ir paliko sumažintą PVM neribotam laikui“, – pavyzdžiu dalijasi G. Balnis.

„Mūsų politikoje buvo intrigų, rezultatas – nukentėjo restoranai, bet nebuvo analizės, koks bus efektas. Buvo kalbama, kad išaugo pelnai, apyvartos, o iš tikrųjų PVM lengvatos tikslas juk ir buvo legalizuoti, ištraukti iš šešėlio pinigų“, – prisimena verslininkas.

Kaip teigia G. Balnis, praėjusiais metais restoranai kainas didino dėl infliacijos, o metų pabaigoje daug kas jas kėlė daugmaž tiek, kiek buvo padidintas PVM. „Tačiau net ir be PVM kilimo būtų reikėję didinti kainas. Didžiausia dalis yra darbo užmokestis, kuris sudaro 40 proc. nuo apyvartų, jeigu tarp sąnaudų – daugiau negu pusę, o minimali alga augo 10 proc. Ir nedidinant PVM mums vis tiek būtų didinamas spaudimas kelti kainas arba mūsų pelnas mažės“, – aiškina jis.

Tiesa, dalis restoranų teigia šiemet dar nedidinę kainų. „O kokia prasmė kelti kainas, pavyzdžiui, Šventojoje, kurioje sezonas dar neprasidėjęs ir apyvarta vis tiek artima nuliui? – klausia G. Balnis. – Mūsų verslas iš dalies yra labai sezoniškas, ypač turistinėse vietose, – kol nėra turistų, kam didinti kainas?“

Jis neslepia, kad visi tikisi ekonomikos suaktyvėjimo, geresnio antrojo šių metų pusmečio. „Tačiau iš esmės ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje ekspertai sako, kad maitinimo verslui dirbti su standartiniu PVM mokesčiu ir būti pelningam yra labai sunku. Kodėl apyvarta sumažėjo 10 proc.? Mes konkuruojame tarpusavyje, o pusgaminių yra ir parduotuvėse. Kadangi pas mus kainos išaugo dėl didinamo PVM, o prekybos tinkluose jos neišaugo, atsirado dar didesnė paskata pirkti parduotuvėse. Matau, kad didieji gamintojai džiaugiasi, nes mažesni restoranai perka iš smulkesnių ūkių – smulkusis verslas perka iš smulkiojo verslo“, – situaciją aiškina G. Balnis.

Palyginimai: anot G. Balnio, sunku rasti kokios nors turtingos šalies pavyzdį, kurioje mokesčiai maitinimo sektoriui būtų didesni nei Lietuvoje. / M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

Kainos kaip Šveicarijoje

„Amber Food“ grupės vadovas neslepia, kad laukia valdančiųjų pasikeitimo, viliasi, kad kitos partijos bus socialiai atsakingesnės, tai esą jaučia bendraudamas su jų atstovais. „Tikimės, kad nebus intrigų, bus atsižvelgta ir į Europos praktiką. Ir ne tik į Europos – Kinija maitinimo sektoriui irgi taiko 9 proc. PVM, tai pasaulinis standartas. Seniau gyventi su 21 proc. PVM galėjome, nes tai kompensuodavome tuo, kad darbo užmokestis Lietuvoje buvo daug mažesnis už ES vidurkį, bet per pastaruosius metus darbo užmokestis labai susilygino. Pas mus – ir vieni didžiausių akcizų alkoholiui, dideli mokesčiai, susiję su darbo santykiais“, – vardija G. Balnis.

„Iš tikrųjų, grįžta žmonės iš Tenerifės ir klausia, kaip ten gali būti pigiau. Pasižiūrėkite, koks ten PVM, tada nueikite į parduotuvę ir pasižiūrėkite, kiek kainuoja vynas dėl to, kad nėra akcizo alkoholiui. Mūsų šalis tampa brangi ir tai nėra gerai“, – sako jis.

G. Balnis prognozuoja, kad kuo toliau, tuo maitinimo sektoriui bus sunkiau. „Sunku paprastam turistui paaiškinti, kodėl mūsų kainos yra tokios kaip Šveicarijoje. Joje PVM maitinimo sektoriui siekia apie 5 proc. – sunku rasti kokios nors turtingos šalies pavyzdį, kurioje mokesčiai maitinimo sektoriui būtų didesni nei Lietuvoje“, – tikina restoranų tinklus valdantis verslininkas.

Pasak jo, Europoje Baltijos šalys ir Danija taiko didžiausią PVM maitinimo sektoriui: „Tačiau Danija yra labai specifinė šalis, ten didelis vidinis vartojimas, tai vienintelė šalis Europoje, kurioje viešbučiams netaikomas standartinis PVM.“

G. Balnis išskiria, kad po pandemijos Latvijoje, Estijoje didelė dalis restoranų vis dar uždaryti. „Ten PVM mokestis buvo kaip pas mus ir dabar net „Michelin“ klasės restoranai užsidaro“, – sako jis.

„Mes turime konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su „Maxima“. Be to, esame nukentėję ir nuo karo, nes esame pasaulio pakraštys. Niekas iš Rusijos ir Baltarusijos nebevažiuoja ir dar gavome tokią dovanėlę – labai ne laiku ir dėl geopolitinės padėties“, – požiūriu dalijasi G. Balnis.