Kruopos, makaronai, daržovės ir aliejus – toks pilnas maisto krepšelis labiausiai patuština lietuvio piniginę. Iš algos reikia išskaičiuoti net penktadalį lėšų. 

Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su tuo pat metu pernai, maisto kainos Lietuvoje padidėjo daugiau nei 15 proc. 

Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, virš 100 proc. į viršų šoko aliejaus kaina. Labiausiai brango ir kruopos, grūdiniai produktai, o tai – ne tik mėgstamas žmonių, bet ir gyvūnų maistas, tad brango ir mėsa.

„Vištiena, kiauliena, visi baltyminiai produktai irgi auga 30–40 proc.“ – teigė „Pricer.lt“ kainų ekspertas Petras Čepkauskas.

Pabrangus maisto produktams gyventojai perka šiek tiek mažiau. Labiausiai tai pajuto mažmeninės prekybos nespecializuotos parduotuvės, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas – čia apyvarta sumažėjo beveik 5 proc. 

Dviejų vaikų mama Ana apsipirkimą parduotuvėje iškeitė į kioskelius.

Lengvatos maisto produktams neturi tik kelios Europos Sąjungos valstybės, tame tarpe ir Lietuva.

„Mažiau žmonės tikriausiai valgyti nepradėjo, bet turbūt yra racionalesni ir labiau apgalvoti tie pirkiniai. Galbūt žmonės pradėjo ieškoti, kur galima pigiau iš ūkininkų įsigyti“, – nuomonę dėstė Ana. 

Kai kurie politikai ir prezidentas mano, kad tuštesnės tautiečių piniginės – ne išeitis.

„Viena iš tų priemonių yra PVM lengvatos maistui, tam tikroms grupėms. Tai būtų viena iš opcijų, nes labai didelėje Europos Sąjungos šalių ji yra taikoma. Ir lengvatos maisto produktams neturi tik kelios Europos Sąjungos valstybės, tame tarpe ir Lietuva. Ši priemonė greitai pritaikoma ir ji gali turėti tikrai didelę naudą vartotojui“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

„Toks sprendimas paveiktų ne tik pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, bet ir tuos, kurie puikiai gali savo finansinėmis išgaliomis atsispirti infliacijos išbandymams“, – kalbėjo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.

Ekonomistė skaičiuoja, kad šiuo metu tokie pasiūlymai atrodo populistiški, ypač žinant kontekstą. Karas Ukrainoje privertė didinti gynybos biudžetą, išlaidų reikia ir kitoms sritims, o ir dėl naudos ekspertai abejoja. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paprastai pasiklysta pridėtinės vertės grandinėje kažkur pakeliui link galutinio vartotojo. Tuo  pasinaudoti atveriama erdvė ar gamintojams, ar prekybininkams, ar kitiems tarpinės grandinės dalyviams. Tuo tarpu galutinis vartotojas gali to efekto ir nepajausti“, – aiškino I. G. Pikčienė.

Galutinis vartotojas gali to efekto ir nepajausti.

„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis ne toks kategoriškas. Jis mano, kad PVM lengvatos reikia tiems produktams, kurių tautiečiai bėga pirkti pas kaimynus lenkus.

„Labiausiai į Lenkiją važiuoja apsipirkti dėl mėsos gaminių. Puikiai žinome, kad mėsos gaminių šešėlinė rinka yra labai didelė. Siūlyčiau išvis mėsos gaminiams, vaisiams ir daržovėms padaryti nulinį PVM, o visiems kitiems nereikia. Jeigu taip padarytų, manau, kad biudžetas praktiškai neprarastų pajamų. Šešėlinė rinka tikrai sumažės, nes pagrindinis įrankis kovoje su šešėliu yra ekonominės priemonės, o ne jėgos struktūros“, – tvirtino D. Dundulis.

Lenkijoje daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, jau ir anksčiau galiojo 5 proc. PVM tarifas, o nuo vasario pradžios jis šešiems mėnesiams tapo nulinis. Visgi vieniems produktams sumažinus mokesčius lenkai, anot ekspertų, gauna lėšų iš kitur.

„Pas juos yra didelis cukraus mokestis gaiviesiems gėrimams. Čia yra kompleksas – iššokti kaip Jack iš dėžutės ir pareikšti, kad dabar mažinsime PVM ir ateis pas mus gėris. Nebus taip, nebus“, – dėstė P. Čepkauskas.

Nulinį PVM maistui be kaimyninės Lenkijos taiko Didžioji Britanija, Airija ir Malta. Nuo 3 iki 7 proc. tarifas pagrindiniams maisto produktams taikomas Liuksemburge, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Kipre ir Olandijoje.