- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė.
Rūta Bilkštytė sako, kad tokią vertę paprastai nustato Registrų centras, nebent mokesčio mokėtojas siekia individualaus įvertinimo.
Tuo metu kai kurie parlamentarai priekaištauja, kad Vyriausybės siūlomu NT mokesčiu (0,5 proc.) apmokestinus vėjo jėgaines, taupydamos jos sieks susimažinti vertę.
„Sumažinamos vertės bus siekiant mokėti kuo mažesnį mokestį“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė „valstietis“ Valius Ąžuolas.
„Kodėl kuriate tokias schemas, atimat iš savivaldybių galimybę susirinkti iš vėjo jėgainių gan ženklią sumą?“ – pridūrė jis.
Finansų viceministrė pabrėžė, kad dažniausiai NT mokestis mokamas pagal Registro centro nustatytą statinio mokestinę vertę. Tačiau, pasak jos, atskirais atvejais mokesčių mokėtojai gali kreiptis dėl atskiro vertinimo ir individualios vertės nustatymo.
„Mokestinė vertė nustatoma Registrų centro. Gali atlikti individualų vertinimą ir jeigu vertė nustatyta mažesnė, tada būna mažesnė ir mokestinė vertė“, – tvirtino R. Bilkštytė.
Anot jos, dabar mokestinė vertė nustatoma kas penkerius metus, tačiau siūloma šį terminą sutrumpinti iki trijų.
„Kad kuo aktualiau atitiktų realią rinkos kainą. Tikimės, kad po kažkiek metų tas skirtumas tarp mokestinės ir rinkos vertės nebebus toks didelis, kuris susidarė dėl istorinės situacijos, kai pakankamai didelis šešėlis nekilnojamojo turto rinkoje ir sandoriai registruoti mažesne verte nei rinkos kaina“, – sako viceministrė.
Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą.
Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė siūlo leisti savivaldai ginčyti turto vertę, kai ji įtars, kad savininkas ją nepagrįstai sumažina.
„Tą ginčą galėtų daryti ir savivaldybė, jeigu ji mato, kad turto vertė nepagrįstai sumažinta, nes dabar ginčai paprastai vyksta, kai vertė padidinta“, – tvirtino ji.
R. Bilkštytė mano, kad dėl šio siūlymo galima diskutuoti, nes dabar mokestinę vertę gali ginčyti ne tik pats mokesčio mokėtojas, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė taip pat siūlo nenumatyti NT mokesčio išimčių vėjo elektrinėms.
„Tai yra verslas, bendruomenės daug kur stipriai priešinasi jų (vėjo jėgainių – BNS) atsiradimui. Atsižvelgiant į tą gyventojų jautrumą ir užtikrinant, kad pajamos iš mokesčio pateks į savivaldos biudžetą ir eis jų pačių gerbūviui, infrastruktūros tvarkymui, nebūtų teisinga daryti išimtį ir numatyti tokį minimalų tarifą“, – komitete sakė R. Žakaitienė.
Pasak jos, dabar savivalda vėjo elektrinėms gali nustatyti nuo 0,5 proc. iki 3 proc. tarifą ir tai pasiteisina.
Pasak Akmenės rajone į Seimą išrinkto V. Ąžuolo, šioje savivaldybėje yra 20 vėjo jėgainių, kurios apdraustos 100 mln. eurų suma.
„Jeigu nuo tos sumos bus sumokėtas 3 proc. (Vyriausybės siūlomas maksimalus komercinio NT tarifas, kuris negaliotų vėjo jėgainėms – BNS) NT mokestis, savivaldybė gautų 1,5 mln. eurų pajamų“, – kalbėjo jis.
Parlamentaro teigimu, sumažinus vėjo jėgainių vertę, savivaldybės pajamos besiektų 180 tūkst. eurų.
Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys priekaištauja, kad Vyriausybės inicijuojamoje NT mokesčio pertvarkoje nenumatytas jūrinio vėjo jėgainių apmokestinimas.
„Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą“, – tvirtino jis.
R. Bilkštytės teigimu, jūrinio vėjo parkų siūloma neapmokestinti NT mokesčiu, siekiant skatinti žaliąją energetiką.
„Danijoje, Olandijoje, kur yra vėjo jėgainės jūrose, ten yra taikomas atleidimas nuo NT mokesčio“, – sakė ji.
Finansų ministerija siūlo nustatyti minimalų 0,5 proc. NT mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms, kurios dabar jo nemoka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: M. Navickienė su kalėjusiu verslininku V. Germanu pernai skrido į Dubajų1
Aiškėja vis daugiau detalių apie socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ryšius su už sukčiavimą kalėjusiu verslininku Vilhelmu Germanu. ...
-
Už sukčiavimą kalėjęs V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko įmonėje „Litlab“2
Už sukčiavimą kalėjęs Vilhelmas Germanas (buvęs Vilius Židelis) pernai kurį laiką dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko valdomoje įmonėje „Litlab“, trečiadienį pranešė ...
-
Klaipėdos savivaldybė paskirstė 1,3 mln. eurų finansavimą kultūros ir meno sričių projektams2
Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. ...
-
Seimo komitetas – už lošimus nuo 21-erių, lošimų kortelę, didesnius mokesčius verslui
Azartinių lošimų lošėjai ateityje turėtų įsiregistruoti centralizuotoje lošėjų bazėje, kurios duomenys būtų prieinami visiems lošimų organizatoriams ir jie matytų lošėjo jau praloštas sumas. ...
-
Alkoholio ir rūkalų verslo atstovai: didesni akcizai augins šešėlį
Politikams ieškant lėšų didesniam šalies gynybos finansavimui ir siūlant šalia trimečio akcizų didinimo plano papildomai apmokestinti alkoholį, tabaką ir kurą, šio verslo atstovai įspėja, kad dar labiau didinant akc...
-
Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lenkijos vystymo planą
Vyriausybė trečiadienį patvirtino europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos infrastruktūros vystymo planą. ...
-
Vyriausybė pritaria Seime siūlomam investicinės sąskaitos modeliui
Trečiadienį Vyriausybė savo išvadoje pritarė Seime pateiktam parlamentarų iš skirtingų frakcijų investicinės sąskaitos modelį siūlančiam įstatymo projektui. ...
-
Ministrų kabinetas siūlo pusmečiui nukelti „e-tolling“ sistemos startą1
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2025 m...
-
Viceministrė: terminai „Rail Baltica“ atkarpos tarp Vilniaus ir Kauno įrengimui nesikeičia1
Lietuvai iki 2030 metų planuojant Vilniaus ir Kauno oro uostus „Rail Baltica“ geležinkelio vėže tiesiogiai sujungti bendrais terminalais, susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad šis procesas bus baigtas laiku. Tačiau, ...
-
Tyrimas: du trečdaliai gyventojų per atostogas išleidžia dukart daugiau nei įprastai
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų per atostogas išleidžia bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...