Atsižvelgs į du prioritetus

„Yra šiuo metu priimti tokie teisės aktai, kurie mane įpareigoja, kaip finansų ministrę, siekiant finansinio stabilumo pateikti Vyriausybei subalansuoto kitų metų biudžeto projektą“, - pirmadienį Seime po susitikimo su Darbo partijos frakcija žurnalistams sakė R.Budbergytė.

Pasak jos, kitų metų biudžetas projektuojamas atsižvelgiant į du prioritetus - socialinės atskirties mažinimą ir krašto apsaugos finansavimą.

R.Budbergytės teigimu, rengiamo 2017 metų biudžeto projekto rodiklių pamatas yra kovo mėnesį sudarytos pagrindinių makroekonomikos rodiklių prognozės. Rugsėjo pradžioje makroekonominės prognozės bus atnaujintos, jos gali reikšmingai kisti, o tai reiškia, kad keisis ir dabar prognozuojami kitų metų biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiai.

„Dabar remiamės ir planuojame kitų metų biudžetą prognozėmis, kurios buvo darytos kovo mėnesį, taip pat atsižvelgiant, kaip mums sekasi surinkti valstybės biudžetą. Rugsėjo mėnesį (...) dar kartą svarstysime visus aktualius klausimus - ir darbo užmokesčio, ir neapmokestinamų pajamų didinimas, ir minimalios algos didinimo galimybes“, - tvirtino ministrė.

Vyriausybės stabilumo programoje, kuri buvo patvirtina balandžio mėnesio pabaigoje, yra numatyta, kad kitąmet bus pasiektas subalansuotas biudžetas, o 2018 ir 2019 metais laukiama atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 proc. biudžeto perviršio.

Patvirtintos 2016 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 5,945 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,046 mlrd. eurų. Planuojamos šių metų valstybės biudžeto išlaidos - 8,686 mlrd. eurų, deficitas - 640 mln. eurų.

Dalis valdančiųjų abejoja

Kai kurie valdančiųjų partijų bei opozicijos atstovai atsargiai vertina finansų ministrės Rasos Budbergytės ketinimus siekti subalansuoto 2017 metų biudžeto projekto.

Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia abejojantis, ar tikrai reikalingas nedeficitinis 2017 metų biudžetas.

„Mūsų nuomone, tai svarstytinas klausimas, deficitas turi mažėti, bet ar iš tiesų reikia plėšytis ir būti vieniems iš pirmųjų, nes šiandien tik pora Europos Sąjungos valstybių turi nedeficitinius biudžetus. Reikia mažinti deficito dydį, lyginant su šiais metais, bet nedaryti staigių judesių, nesvarbu, kad mes patys prisiėmėme tokius įsipareigojimus“, - po pirmadienį Seime vykusio Darbo partijos frakcijos susitikimo su finansų ministre žurnalistams sakė V.Mazuronis.

Kitąmet pasiekti subalansuotą biudžetą yra numatyta Vyriausybės stabilumo programoje, kuri buvo patvirtina balandžio pabaigoje. Anot V.Mazuronio, įsipareigojimai dėl nedeficitinio biudžeto buvo „per skubūs ir ambicingi“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratas Bronius Bradauskas BNS skeptiškai vertino galimybes kitąmet pasiekti nedeficitinį biudžetą.

„Subalansuoto biudžeto dabar nematau galimybių padaryti. Yra tokių dalykų, kur mus reikia spręsti - vidaus ir užsienio skolos, pensijų kompensavimas (... ) Dabar viršijame PVM surinkimą, bet nereiškia, kad mes tuos pinigus turime švaistyti ir iš karto subalansuotą biudžetą daryti“, - BNS teigė B.Bradauskas.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius BNS tvirtino, kad valstybei reikia siekti subalansuoto biudžeto, tačiau pabrėžė, kad Seimo rinkimų metais finansų ministrų pareiškimai dėl planuojamo biudžeto „nedaug ką reiškia“.

„Valdantiesiems, aišku prieš rinkimus, norisi demonstruoti didesnę meilę, todėl jie stengsis parodyti pačių įvairiausių papildomų išlaidų, žinodami, kad greičiausiai jiems už to biudžeto galutinį patvirtinimą nereikės atsakyti, nes bus naujoji dauguma“, - BNS sakė A.Kubilius. 

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas siūlė realiai vertinti valstybės galimybes siekiant nedeficitinio biudžeto.

„Reikia (siekti nedeficitinio biudžeto - BNS), bet negalima užsimerkti, reikia žiūrėti ir į finansinę situaciją. Kartais nepilnai subalansuotas biudžetas ir skolos padidinimas gali būti žymiai naudingesnis valstybei, ypač dabartiniame Europos Sąjungos ir euro nuvertėjimo kontekste. Siekti (subalansuoto biudžeto - BNS)reikia, bet negalima griauti ekonomikos, reikia skatinti jos augimą, o tai padaryti galima per investicijų didinimą, tame tarpe ir iš valstybės lėšų, mažinant mokestinę naštą ir duodant daugiau laisvės verslui“, - BNS tvirtino K.Glaveckas.