- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaeigės transporto priemonės ir pažangioji robotika, 3D spausdintuvai ir besikeičiantys produktai, gebantys reaguoti į aplinkos pokyčius (4D technologijos), naujosios medžiagos ir daiktų internetas – tai terminai, reiškiniai ir procesai, siejami su pasaulinę ekonomiką bei kasdienius žmonių gyvenimus sparčiai keičiančia ketvirtąja pramonės revoliucija. Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas, KTU garbės daktaras Klausas Schwabas knygoje "The Fourth Industrial Revolution" teigia, kad nėra srities, kurios nepaveiks ši revoliucija.
"Keičiantis pramonei, turi keistis ir darbuotojai", – įsitikinęs knygos leidybą lietuvių kalba inicijavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, kuris šiandien Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete skaito atvirą paskaitą apie darbuotojų laukiančius pokyčius ir ateities profesionalams būtinas kompetencijas.
– Į jūsų paskaitą daugiausia buvo kviečiami studentai, kodėl apie artėjančią pramonės revoliuciją norite kalbėti su jais? – paklausėme R.Dargio.
– Mokiniai ir studentai turi puikias sąlygas patenkinti savo žinių alkį, kaupti kompetencijas, kurios jiems bus reikalingos ateityje. Studijų metu šį laiką reikia išnaudoti maksimaliai. Reikia žinoti, kokių kompetencijų reikės, ir į jas susitelkti. Tad planuoju daugiau papasakoti apie pokyčius rinkoje, ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius.
– Kaip ši pramonės revoliucija paveiks nekilnojamojo turto ir statybų rinką?
– Galbūt patys to nepastebime, bet statybų rinką jau paveikė naujosios technologijos. Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri dar vadinama daiktų internetu, jau nebėra ateitis. Jau šiandien mūsų išmanieji namai gerokai lankstesni. Jie taupo energiją, atsižvelgdami į paros metą, yra žmogus namuose ar ne. Išmaniaisiais telefonais mes jau dabar galime valdyti sistemas, kurios yra įdiegtos mūsų namuose. Nuo šildymo iki žaliuzių ar kitų daiktų. Šios galimybės jau numatomos planavimo etape ar architektų vizijose. Keičiasi ir pati statybos pramonė, joje vyksta modernizacija, vis daugiau gamybos etapų yra valdomi programų. Visa tai vyksta ir Lietuvoje.
– Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte?
Ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Tai paveiks mus kiekvieną be išimties.
– Ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Tai paveiks mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą. Didžiausias iššūkis – neprognozuojami pokyčiai savo apimtimi ir sudėtingumu.
Skaičiuojama, kad 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių, kai 2015 m. jų buvo apie 10 mlrd. Įvairūs davikliai, matuokliai padės tiek žemės ūkyje, tiek statybų, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. Jų surinkti ir išanalizuoti duomenys pasitarnaus efektyvesniam ir saugesniam darbui.
– Kaip tinkamai pasiruošti verslui ir kokių įgūdžių turinčių darbuotojų reikės įmonėms?
– Pirmiausia, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus. Jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Vis dėlto didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami pasitelkus technologines inovacijas. Reikės mažiau darbo jėgos, skaičiuojama, kad jų poreikis gali sumažėti apie 60 proc., bet reikės daugiau darbuotojų kūrybinėms ir socialinėms užduotims atlikti. Kompleksinių problemų sprendimas, socialiniai ir sisteminiai įgūdžiai, gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis naujų įgūdžių bus esminiai ateityje.
– Kaip kiekvienas žmogus gali pasiruošti pokyčiams?
– Žmonės be darbo tikrai neliks. Bet reikia susitaikyti, kad norint atitikti rinkos lūkesčius, teks savo kompetenciją pakelti į naują lygį ar išvis įgauti naujų žinių. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonėje daugiau nei trečdalis inžinierių yra IT specialistai.
Per artimiausius keletą metų, pasak Pasaulio ekonominio forumo prognozių, pasikeis apie trečdalis kompetencijų, kurios dabar įvardijamos kaip svarbiausios. Pagrindinius gebėjimus keis sudėtingesni (angl. complex) įgūdžiai: kūrybiškumas, analitinis mąstymas, problemų sprendimas. Nuo šių įgūdžių priklausys ir valstybės ekonomikos konkurencingumas. Tad itin svarbu, kad studentai tai suprastų ir savo energiją nukreiptų ne tik į techninių žinių ugdymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse1
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos1
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...