"Keičiantis pramonei, turi keistis ir darbuotojai", – įsitikinęs knygos leidybą lietuvių kalba inicijavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, kuris šiandien Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete skaito atvirą paskaitą apie darbuotojų laukiančius pokyčius ir ateities profesionalams būtinas kompetencijas.

– Į jūsų paskaitą daugiausia buvo kviečiami studentai, kodėl apie artėjančią pramonės revoliuciją norite kalbėti su jais? – paklausėme R.Dargio.

– Mokiniai ir studentai turi puikias sąlygas patenkinti savo žinių alkį, kaupti kompetencijas, kurios jiems bus reikalingos ateityje. Studijų metu šį laiką reikia išnaudoti maksimaliai. Reikia žinoti, kokių kompetencijų reikės, ir į jas susitelkti. Tad planuoju daugiau papasakoti apie pokyčius rinkoje, ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius.

– Kaip ši pramonės revoliucija paveiks nekilnojamojo turto ir statybų rinką?

– Galbūt patys to nepastebime, bet statybų rinką jau paveikė naujosios technologijos. Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri dar vadinama daiktų internetu, jau nebėra ateitis. Jau šiandien mūsų išmanieji namai gerokai lankstesni. Jie taupo energiją, atsižvelgdami į paros metą, yra žmogus namuose ar ne. Išmaniaisiais telefonais mes jau dabar galime valdyti sistemas, kurios yra įdiegtos mūsų namuose. Nuo šildymo iki žaliuzių ar kitų daiktų. Šios galimybės jau numatomos planavimo etape ar architektų vizijose. Keičiasi ir pati statybos pramonė, joje vyksta modernizacija, vis daugiau gamybos etapų yra valdomi programų. Visa tai vyksta ir Lietuvoje.

– Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte?

Ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Tai paveiks mus kiekvieną be išimties.

– Ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Tai paveiks mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą. Didžiausias iššūkis – neprognozuojami pokyčiai savo apimtimi ir sudėtingumu.

Skaičiuojama, kad 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių, kai 2015 m. jų buvo apie 10 mlrd. Įvairūs davikliai, matuokliai padės tiek žemės ūkyje, tiek statybų, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. Jų surinkti ir išanalizuoti duomenys pasitarnaus efektyvesniam ir saugesniam darbui.

– Kaip tinkamai pasiruošti verslui ir kokių įgūdžių turinčių darbuotojų reikės įmonėms?

– Pirmiausia, įmonėms būtina investuoti ne tik į technologijas, bet ir į darbuotojus. Jų žinių gilinimą, kūrybingumo ir papildomų kompetencijų ugdymą. Vis dėlto didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami pasitelkus technologines inovacijas. Reikės mažiau darbo jėgos, skaičiuojama, kad jų poreikis gali sumažėti apie 60 proc., bet reikės daugiau darbuotojų kūrybinėms ir socialinėms užduotims atlikti. Kompleksinių problemų sprendimas, socialiniai ir sisteminiai įgūdžiai, gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis naujų įgūdžių bus esminiai ateityje.

– Kaip kiekvienas žmogus gali pasiruošti pokyčiams?

– Žmonės be darbo tikrai neliks. Bet reikia susitaikyti, kad norint atitikti rinkos lūkesčius, teks savo kompetenciją pakelti į naują lygį ar išvis įgauti naujų žinių. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonėje daugiau nei trečdalis inžinierių yra IT specialistai.

Per artimiausius keletą metų, pasak Pasaulio ekonominio forumo prognozių, pasikeis apie trečdalis kompetencijų, kurios dabar įvardijamos kaip svarbiausios. Pagrindinius gebėjimus keis sudėtingesni (angl. complex) įgūdžiai: kūrybiškumas, analitinis mąstymas, problemų sprendimas. Nuo šių įgūdžių priklausys ir valstybės ekonomikos konkurencingumas. Tad itin svarbu, kad studentai tai suprastų ir savo energiją nukreiptų ne tik į techninių žinių ugdymą.