„Kad būtų perkelta į paslaugas? Manyčiau, kad ne. Paslaugos Lietuvoje ir taip labai brangios lygint su užsienio šalimis, Europos Sąjungos narėmis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė R. Karbauskis.

Tačiau jis sutinka, kad įvedus šį mokestį bankai jį perkels ant vartotojų pečių.

„Gali būti. Bet tie vartotojai, kurie turi bankuose indėlius, yra tie žmonės, kurie gali indėlius turėti“, – tvirtino parlamentaras.  

Jis pabrėžė, kad pajamomis iš bankų aktyvų apmokestinimo bus galima didinti „vaiko pinigus“, kelti pensijas ir algas biudžetininkams.

„Manau, kad  galima palaikyti (siūlymą dėl bankų aktyvų apmokestinimo – BNS), nes tai idėja iš tikrųjų surinkti papildomas lėšas ir „vaiko pinigams“, ir pensijų didinimui,  atlyginimui didinimui iš mokesčio, kuris tiesiogiai nepaliestų, ypatingai tų, kurie socialiai neapginti“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, bankų aktyvų mokestis yra socialiai teisingas. 

Bankų aktyvų mokesčio įvedimo iniciatoriai tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.

Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.