Ramūnas Karbauskis sako, kad su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų (SEB ir „Swedbank“) savininkais bus aiškinamasi, ar tokie pareiškimai turi „ką nors bendra“ su jų pozicija. 

„Manau, kad bankų pareiškimas pirmiausia yra bankuose dirbančių žmonių pareiškimas, o ne savininkų. Tikrai drįstu manyti, kad bankų savininkai taip negalvoja. (...) Tokioje situacijoje, matyt, reiks bandyti kreiptis į savininkus. Paklausime, ar tai yra iš tikrųjų jų nuomonė. (...) Suprantu, kad tie žmonės, kurie dirba bankuose, labai nenori bloginti rezultatų prieš savo savininkus, bet jiems turėtų būti žinomi tie tekstai, kurie skelbiami. Tikrai mes tą perduosime“, – antradienį Seime žurnalistams tvirtino R. Karbauskis. 

Čia toks nelabai sąžiningas šantažas visuomenei.

Jis įsitikinęs, kad bankų savininkų reakcija nebus teigiama LBA pareiškėjų atžvilgiu. 

R. Karbauskis asociacijos grasinimus pavadino neturinčiais „nieko bendra su tikrove“. 

„Jau daug sykių susidūrėme su grasinimais – tai benzino kolonėlės užsidarys, nes jose nebeliks alkoholio, tai dar kažkas...“, – teigė R. Karbauskis. 

„Čia toks nelabai sąžiningas šantažas visuomenei“, – pridūrė politikas.

Jo teigimu, LBA skaičiavimai dėl paslaugų brangimo yra „aiškus melas“. 

R. Karbauskis žadėjo, kad laiškas bankų savininkams bus išsiųstas „artimiausiu metu“, nelaukiant, kol pataisos dėl bankų turto apmokestinimo bus pateiktos Seimui: „Jau dabar reikia reaguoti“.

„Ar Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kreipsis, ar dar atsiras kitokios iniciatyvos“, – pridūrė jis, paklaustas, kas inicijuos tokį kreipimąsi. 

LBA, preliminariai išanalizavęs bankų turto mokesčio poveikį, teigia, kad to bankų paslaugos gali brangti 8 proc. – apie 60 centų per mėnesį kiekvienam klientui.

LBA skaičiavimais, būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc., paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 procento.

„Jeigu kas nors iš teisų brangintų iki tokių procentų, kurie yra parašyti, tai Lietuvos rinkoje atsirastų daug naujų bankų, kurie tuos procentus labai greitai sumažintų“, – mano R. Karbauskis.

Jis įsitikinęs, kad papildomų išlaidų bankai galėtų neperkelti ant vartotojų pečių, nes jų padėtis Lietuvoje dėl padidėjusio vartojimo 2020 metais gerės.

R. Karbauskis neatmeta, kad bus siūloma apmokestinti ne tik bankų aktyvus, bet ir prekybos tinklų apyvartą: „Yra ir toks planas“.

Pasak LBA, naujo mokesčio ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų 150-450 mln. eurų. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų turtą ir didesnį kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių turtą siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.

Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.