Taip pirmuosius vyriausybės darbo metus LRT RADIJUI komentuoja ekonomistas Raimondas Kuodis. „Valstiečių“ partijos programoje buvo žadėta mokesčių, viešojo sektoriaus reforma. Klausimas – kur visa tai? Galima sakyti, kad praėjo tik metai, bet aš užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti šių dalykų, nes kažkas pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais“, – atkreipia dėmesį R. Kuodis.

– Kokių darbų per pirmuosius vyriausybės darbo metus buvo tikėtasi, bet jie nebuvo padaryti?

– Nė viena vyriausybė nėra sakiusi, kad nieko neveikia. Klausimas, ar jos daro tai, kas svarbiausia. Čia yra prioritetų klausimas – juk namuose niekas negydo slogos, kai yra lūžusi koja. Ši vyriausybė nelabai skiriasi nuo buvusių – yra daug smulkių dalykų ir tie darbai neturi kažkokio svorio: išeina, kad gimdymo namuose reglamentavimą tu gali pateikti kaip atsvarą nepadarytai mokesčių reformai.

„Valstiečių“ partijos programoje buvo žadėta mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma. Klausimas – kur visa tai? Galima sakyti, kad praėjo tik metai, bet aš užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti šių dalykų, nes kažkas pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais. O šie dalykai ir yra korupcijos forma.

Galima sakyti, kad praėjo tik metai, bet aš užuodžiu kvapą, kad nebėra noro daryti šių dalykų, nes kažkas pradeda rūpintis reitingais, ateities rinkimais. O šie dalykai ir yra korupcijos forma.

Reikia Lietuvoje platinti naratyvą, kad mes renkame politikus ne tam, kad jie rūpintųsi savimi, savo reitingais ir ateities postais, o darytų būtinus dalykus, kurių visuomenei reikia verkiant. Mes matome, kas vyksta viešajame sektoriuje – problema po problemos. Matome, kaip teisėsaugos sektorius bando pasidaryti „gyvulių ūkį“ apeidamas bendruosius kompensavimo mechanizmus ir, matyt, naudodamasis premjero palankumu.

– Ką turite galvoje?

– Tai, ką skaitome žiniasklaidoje: kad STT, teisėjai, žvalgai ir visi kiti bando apeiti bendrąsias kompensavimo sistemas ir atskirai išsimušti sau palankius sprendimus, taip už nugaros palikdami kultūrininkus, mokslininkus, gydytojus ir kitus.

– Kalbate apie sumažintų atlyginimų kompensavimą?

– Ne, aš kalbu apie bandymus pasikelti darbo užmokestį apeinant bendrąsias sistemas. Bendroji sistema valstybėje turi egzistuoti. Mes turime žinoti, kiek teisėjas turi uždirbti mokytojo atžvilgiu, kiek mokytojas – policininko atžvilgiu ir t. t. Bet šios sistemos nėra ir tai dar vienas didelis gimstantis „gyvulių ūkis“.

– Valdantieji ir pats premjeras sako susiduriantis su dideliu pasipriešinimu. Saulius Skvernelis nurodo sritis, stagnavusias daugelį metų, ir sako, kad vyriausybės veiklą reikėtų vertinti po trejų metų. Jūs sutiktumėte su tokiu paaiškinimu, kodėl vyriausybė neveikia ryžtingiau?

– Pritariu, kad daug problemų yra paveldėtos, nesprendžiamos per vienus metus, bet būtų gerai matyti planą, kad kažkas ruošiama: rimta mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma. Dabar dažnai susiduriama su vidine antrojo tipo korupcija, kai patys politikai, išrinkti į Seimą rūpintis bendrais sisteminiais reikalais, pradeda rūpintis savimi.

Mes tai matėme su atskirų „valstiečių“ partijos žmonių noru išlaikyti savo buvusias aukštąsias mokyklas. Tai akivaizdi korupcija. Tą patį matėme su ūkininkų noru „prastumti“ sau kažkokias naujas mokesčių lengvatas, nematytas sviete, kaip kad žemės vertės amortizavimas ir pan.

Tai elementarioji korupcija, trukdanti reformoms, nes politikai jaučiasi nebaudžiami (neva visuomenė normaliai, tolerantiškai į tai žiūri). Jie patys stabdo reformas nesugebėdami pakilti aukščiau asmeninių interesų. O gražiojoje visuomenėje mes turėtume turėti mechanizmus, kaip greitai atsikratyti tokiais politikais, kurie Seime gina savo asmeninius interesus.