- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministro portfelį iškeitęs į susisiekimo ministro, Rokas Masiulis per pirmąją darbo savaitę išvertė iš postų žiniasklaidos ir tyrėjų akiratyje atsidūrusių „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narius ir paskyrė naują bendrovės vadovą. R.Masiulis ketina iš esmės reformuoti neskaidriais sandoriais ir korupciniais ryšiais susaistytą geležinkelių įmonę, pagerinti jos, o kartu ir valstybės reputaciją.
Kovos su korupcija versle patirties jau turintis R.Masiulis tikisi, kad naujasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas surinks profesionalų komandą, kuri panaikins korupcijos schemas įmonėje. Tačiau ministras nesitiki, kad procesas bus paprastas - bandymų trukdyti, anot jo, tikrai bus.
„Manau, kad tikrai trukdymų bus, bandymų bus, žinant, kad paliečiami dideli interesai, dideli finansiniai srautai, tai pasipriešinimas, be abejo, bus. To laukiame, stebime situaciją ir matysime, iš kurios pusės ateina tas pasipriešinimas, kas yra tie oponentai, kuriems nepatinka skaidrinimas, pertvarkymas ir naudos valstybei nešimas. Gali būti, kad tai bus bandoma daryti ir per šeimos narius“ - interviu BNS sako susisiekimo ministras.
R.Masiulis pabrėžia norintis perduoti žinią „Lietuvos geležinkelių“ partneriams Rusijoje ir Baltarusijoje, kad įmonė išliks patikima partnerė, o dabartiniai pokyčiai yra labiau vidiniai: „Išorinėj erdvėj geležinkeliai sieks tik pagerinti sąlygas, bendradarbiaujant su partneriais, ypač Baltarusijos partneriais, kurie labai svarbūs Lietuvai“.
Jis taip pat deklaruoja siekį susitarti su Lenkijos naftos koncerno valdoma „Orlen Lietuva“ dėl krovinių geležinkeliais vežimo tarifų bei pagerinti Lietuvos įvaizdį bendrame trijų Baltijos šalių projekte „Rail Baltica“.
- Pirmą kartą Lietuvos istorijoje didelės valstybės valdomos įmonės vadovybė in corpore pakeista per 3 dienas, pradėjus dirbti naujam ministrui. Kai jūs 2010 metų gegužę buvote paskirtas„Klaipėdos naftos“ vadovu, buvo praėję 1,5 metų nuo Vyriausybės darbo pradžios, nors padėtis įmonėje tuomet buvo panaši - buvo įtarimų dėl jos vadovų korupcijos. Kodėl dabar taip greitai viskas įvyko?
- Pagrindinė priežastis turbūt ta, kad tai labai pribrendusi reforma - apie geležinkelių neskaidrius sandorius nuolat rašyta spaudoje, apie konfliktus nuolatinius su Europos Komisija, su verslo partneriais, tokiais, kaip „Orlen“, Rengės ruožo išardymas. Labai daug dalykų buvo susikaupę, įmonė jau gadino mūsų valstybes vardą, o ne stiprino, tai permainos buvo būtinos. Tai vienas aspektas. Kitas - žinojau, kad kiti ministrai irgi norėjo daryti permainas, dėl to tą pamoką išmokau - jeigu tu nori daryti permainas, jas reikia daryti. Ir trečias dalykas - aiškus parodymas, kas yra susisiekimo sektoriuje prioritetas. Trys šitie faktoriai lėmė, kad tai įvyko labai greitai.
- Galbūt tą procesą pagreitino pokalbiai su premjeru ir prezidente, gal gavote užduotį?
- Aš nevadinčiau to užduotimi. Kai su premjeru kalbėjome apie galimą darbą, tai labai aiškiai ir man buvo pasakyta, ir aš konstatavau, - skaidrinti susisiekimo sektorių, kad jis duotų naudą valstybei, jos vardą aukštintų, o ne žemintų. Iš to jau seka ir darbai.
- Ar Jūs jau gavote kokios informacijos, tarkime, apie „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorius, galimus korupcinius ryšius įmonėje?
- Pagrindinė informacija, manau, dabar bus gauta pačiuose „Lietuvos geležinkeliuose“. Šiek tiek informacijos, taip, aš buvau gavęs, kurios pakako pridėti prie viso to, ką jau sakiau, kad permainas reikia daryti greitai. Nes jeigu jos būtų daromos lėtai, būtų labai sunku apsaugoti tiek pačią informaciją, tiek įmonę nuo tolesnės situacijos blogėjimo. Todėl buvo pasirinktas skubus variantas.
- Kai pradėjote vadovauti „Klaipėdos naftai“, atleidote komercijos direktorių Ričardą Milvydą, kuris turėjo ryšių su „Naftos grupe“, buvo ir daugiau žmonių atleista, pasamdyta darbuotojų iš specialiųjų tarnybų, jie padėjo skaidrinti procesus ir veiklą. Ar panašūs dalykai vyks ir „Lietuvos geležinkeliuose“?
- Man sunku komentuoti, čia daugiau turėtų geležinkelių generalinis direktorius komentuoti, koks bus jo kelias pasirinktas, Tik galėčiau pasakyti, kad energetikoje sektoriuje pasirinktas kelias bendradarbiauti su teisėsaugos organais buvo sėkmingas. Viena - blogi darbai, kurie buvo padaryti, jie buvo išaiškinti. O kitas svarbus dalykas - preventyvus - buvo įsisąmoninta, kad pati sistema jau netoleruoja neskaidrių sandorių, dėl to visi mobilizavosi skaidriai veiklai.
Žmonėms - iš savo patirties matau - reikia lyderių, į kuriuos jie galėtų lygiuotis, jeigu lyderis turi neskaidrių tikslų, tai visa įmonė ar organizacija, sakyčiau, užmiega, toleruodama tuos dalykus, nes labai sunku pasipriešinti vadovui. Arba išeini, arba lieki užsimerkęs, stengdamasis nežinot, kas vyksta. Bet jeigu ateina skaidrus vadovas, kuris demonstruoja norą dirbti įmonės ar valstybės gerovei, personalas žymiai greičiau atgyja, įgauna jų darbas didesnę prasmę ir tokios įmonės duoda apčiuopiamą naudą. Manau, „Klaipėdos naftoje“ buvo identiška istorija, kur ne tiek vadovas savo talentu kažką sukūrė, bet atgijusi komanda duoda idėjas, jas generuoja, jos tampa kūnu ir galiausiai rezultatai kalba patys už save.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?2
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau3
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio1
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...