„Oro transporto infrastruktūra jau braška, nes ji buvo planuota mažesniems keleivių srautams. Mes privalome atnaujinti Vilniaus oro uostą – tai net nepatenka į tolimąjį planavimą, tai yra minimumas, ką privalome padaryti“, – Demokratijos plėtros fondo ir žurnalo „Valstybė“ surengtoje susisiekimo konferencijoje antradienį sakė R. Masiulis.

Pasak ministro, kitas dešimtmetis bus itin svarbus, nes turės būti įgyvendinti svarbūs projektai – baigta tiesti „Via Baltica“, „Rail Baltica“, pastatytas Klaipėdos išorinis uostas, atnaujinti Vilniaus ir Kauno oro uostai, o galbūt pastatytas naujas oro uostas.

„Sekantis dešimtmetis bus labai svarbus - turime pabaigti kelių, geležinkelių integraciją, išorinio uosto Klaipėdoje statybas, sutvarkyti oro uostus, galbūt apsispręsti dėl naujojo oro uosto statybos. Turime nemiegoti, jau dabar pradėti projektus, kurie išnaudos mūsų potencialą po 10, 20 ar 30 metų“, – sakė susisiekimo ministras.

Turime nemiegoti, jau dabar pradėti projektus, kurie išnaudos mūsų potencialą po 10, 20 ar 30 metų.

R. Masiulis kartojo, kad automobilių kelių priežiūrai pastaraisiais metais skiriama per mažai lėšų.

„Kelių būklė kol kas negerėja, nes lėšų skiriama nepakankamai. Mes spėjame pastatyti naujus kelius, bet net ir būtiniausiai priežiūrai, pavyzdžiui magistraliniuose keliuose, lėšų trūksta. Privalome nustatyti sumą, kiek turėtų būti skirta kelių priežiūrai, jei norime, kad jų būklė gerėtų“, – teigė R. Masiulis.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos transporto sektoriaus paslaugų eksportas šiemet augo 18,6 proc., o didžiausia eksporto rinka tapo Vokietija, aplenkusi Rusiją.

R. Masiulis dar kartą sukritikavo Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį ES šalių vežėjai privalės periodiškai grąžinti vilkikus į registracijos šalį.

„Privalome siekti, kad mūsų eksportuotojai Vakarų Europoje jaustųsi kaip namuose. Mano nuomone, siūlymas vilkikams nuolat grįžti namo yra absurdas, nes Europoje važinėtų tušti sunkvežimiai, degintų kurą, didintų išmetimą. Daugiausiai iš to laimės geležinkeliai, nes kaštai išaugs tiek, kad dalis transporto pereis į geležinkelius. Ieškome būdų, kaip apginti mūsų pozicijas“, – teigė R. Masiulis.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, transporto sektoriuje sukuriama 12,2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Jame dirba daugiau nei 118 tūkst. darbuotojų, veikia daugiau nei 7,5 tūkst. įmonių.

Ginčas su paveldosaugininkais

Praėjusią savaitę R. Masiulis Seimo Ekonomikos komitete pranešė pradėjęs derybas dėl Vilniaus oro uosto pastato kultūrinės paskirties pakeitimo – tai leistų nugriauti senąjį terminalą ir pastatyti naują.

Tačiau Kultūros paveldo departamento (KPD) laikinasis vadovas Algimantas Degutis R. Masiulio svarstymus vadino politiniu spaudimu. Anot jo, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje statytas pastatas yra vertybė, 1993 metais įrašyta į registrą, ir ne politikai, o specialistai turi spręsti dėl jo išbraukimo.

R. Masiulis tuomet komentavo, kad modernus atvykimo terminalas prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo.

„Iš paveldo ištraukti tą senąjį terminalą būtų politiškai svarbus žingsnis, kad galima būtų jį nugriausti ir statyti naują modernų atvykimo terminalą, kad į Vilnių atskridus jaustis modernioje šalyje, o ne tokiam įdomiame, tikrai nereprezentuojančiame mūsų šalies kaip inovatyvios“, – praėjusią savaitę Seime teigė R. Masiulis.

R. Masiulis tuomet taip pat pranešė, kad Kaune planuojama pastatyti visiškai naują keleivių terminalą bei oro uostą sujungti su „Rail Baltica“ vėže, pastatant požeminę stotį. Šis transporto mazgas turėtų veikti 2026 metais, baigus tiesti „Rail Baltica“.

Pernai Vilniaus oro uostas aptarnavo apie 3,7 mln. žmonių, šiemet tikimasi 4,8 mln. keleivių, o kitąmet – 5 mln. Kauno oro uostas pernai iš viso aptarnavo 1,2 mln. keleivių.