Ministro teigimu, auditas padės nustatyti įmonei padarytą žalą bei atsakingus asmenis.

„Po truputį aiškėja tamsios Registrų centro paslaptys, aptikta įžūli schema, kaip saujelė išrinktųjų įmonių iš Registrų centro gaudavo nepagrįstas nuolaidas ir tuos pačius Registrų centro duomenis perpardavinėdavo iki 4,5 karto pigiau“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Masiulis.

„Pagal Vyriausybės nutarimą duomenys iš Registrų centro turi kainuoti 27 centus visiems. Deja, kai kuriems išskirtiniams tarpininkams duomenys buvo parduodami iki 4,5 karto pigiau. Panašu, kad valstybė negaudavo reikšmingų pinigų sumų“, – pridūrė ministras.

Anot jo, kol kas konkrečių įmonių pavadinimai nėra atskleidžiami, bet tikrinamos 3 bendrovių sutartys.  Jas numatoma paviešinti po audito.

Jokio teisinio pagrindo nei padorumo nebuvo aptikta, ir šiandien stabdome tokias sutartis.

Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius teigė, kad kai kurioms šių įmonių Registrų centro duomenys buvo parduodami po 6 centus, o ne po 27 centus, kaip yra nurodžiusi Vyriausybė. 

„Jokio teisinio pagrindo nei padorumo nebuvo aptikta, ir šiandien stabdome tokias sutartis. Informavome ūkio subjektus apie tai, kad sutartys bus keičiamos ir panaikinsime tas išskirtines sąlygas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo S. Urbanavičius.

Anot jo, įvertinus iš įvairių Registrų centro valdomų registrų 2016-2018 metais paimtus duomenis, ir už tai sumokėtus abonentinius mokesčius – vienas abonentas kainuoja 36 tūkst. eurų per metus – centras galėjo suteikti duomenų už 200 mln. eurų, o realiai jų gavo tik apie 300 tūkst. eurų.

„Auditas turės atsakyti į klausimus, kokia buvo padaryta žala ir kiek valstybė iš tikrųjų neteko pajamų. Tyrimas taip pat turės nustatyti ir atsakingus asmenis, iš  kurių privalėsime reikalauti žalos atlyginimo. Vertinsime ir tai, ar nėra baudžiamojo nusikaltimo požymių“, – sakė Registrų centro vadovas.

Pasak jo, nustatyta, kad daugiausiai duomenų paimta iš Juridinių asmenų, Gyventojų, Hipotekos bei Areštų registrų.

R. Masiulio ir S. Urbanavičiaus teigimu, neatmestina, kad dėl tokių išskirtinių sąlygų klientams atsakinga ir buvusi Registrų centro vadovybė.

Registrų centras tvarko esminius valstybės informacinius išteklius – pagrindinius valstybės registrus ir informacines sistemas. Juose kaupiami šaliai svarbūs duomenys, kurių pagrindu kuriamos ir teikiamos elektroninės paslaugos.

Centras pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 9,682 mln. eurų pajamų – 2,3 proc. mažiau nei 2017 metų sausį–kovą (9,909 mln. eurų), jo grynasis pelnas padidėjo 2,1 karto iki 1,105 mln. eurų.

Per dideli įkainiai?

Itin daug duomenų iš centro tiesiogiai ar per tarpininkus perkančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas sako, jog centro įkainiai verslui yra per dideli.

„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Andrius Bogdanovičius tikina, kad visos biuro sutartys dėl duomenų pirkimo  yra teisėtos.

„Turime sutarčių su Registrų centru, mes esame vienas pagrindinių jų duomenų pirkėjų jau daugiau kaip 10 metų. (...) Visos „Creditinfo“ sudarytos sutartys buvo ir yra teisėtos, mes jokių priekaištų ir pretenzijų nesame gavę“, – BNS sakė A. Bogdanovičius.

Jo nuomone, Registrų centras duomenis verslui teikia nepagrįstai brangiai.

„Mes mokame tiek, kiek nustatyta Vyriausybės nutarime. (...) Valstybė verslo ir gyventojų atveju elgiasi nelabai sąžiningai, nes anksčiau buvo nustatyta, kad jei perki daugiau informacijos, tai mažiau ir moki, bet Registrų centras ne visada taikydavo tą kainodarą, kuri priklauso nuo perkamos informacijos kiekio. Ta problema buvo ir ji yra išlikusi“, – sakė „Creditinfo Lietuvos“ vadovas.

R. Masiulis antradienį teigė, kad pagal Vyriausybės nutarimą duomenys iš Gyventojų registro turi kainuoti po 27 centus, tačiau kai kurios įmonės už tai mokėdavo keliskart mažiau – po 6 centus.

A. Bogdanovičius BNS teigė, kad įmonė kol kas nėra gavusi jokios informacijos iš Registrų centro.