Vis dėlto tiek energetikos rinkos reguliuotojas, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, jog dėl to dar nėra gavę konkrečių vartotojų skundų.

Tuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad gaminančių vartotojų migracija pastaruoju metu yra nedidelė, o didžioji jų dalis pereina pas kitą nepriklausomą tiekėją.

„Mūsų supratimu, tiekėjų veiksmas, kuriuo jie atsisako sudaryti sutartis su gaminančiais vartotojais, nepratęsti sutarčių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Mūsų supratimu, tai yra vartotojų diskriminavimas, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tiekėjai privalo vartotojams, įskaitant ir gaminančius, pasiūlyti tiekimo sutartis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tokią poziciją VERT perdavė ir nepriklausomiems teikėjams, taip pat juos įspėjo apie teisės aktuose už tai numatytas galimas 10 proc. metinės apyvartos siekiančias sankcijas.

„Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS)“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, VERT neturi duomenų, kad nepriklausomi tiekėjai patiria nuostolių dėl gaminančių vartotojų.

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, tiekėjų sprendimas nepratęsti sutarčių pažeidžia Elektros energetikos įstatymą, taip pat gali stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą. 

Mūsų supratimu, tiekėjai šiuo atveju piktnaudžiauja esama situacija ir vis tik elgiasi neteisėtai atsisakydami (pratęsti sutartis – BNS).

 

„Būtent tokios sąlygos gali stabdyti plėtrą, tiesiogiai ribotų vartotojų teisę apsispręsti, ar investuoti į nuosavą gamybą ir, aišku, yra visiškai nesuderinama su valstybės tikslais – atsinaujinančios energetikos plėtra ir energetiniu saugumu“, –  posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė.  

„Toks sutarčių nesudarymas ir tam tikrų nuostatų įtraukimas, kurie riboja atsinaujinančios energetikos plėtrą, gali būti traktuojamas kaip piliečių teisių pažeidimas“, – pridūrė viceministrė. 

M. Nagevičius: problema sisteminė

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad gaminantys vartotojai elektros tiekėjams yra nuostolingi.

„Elektros tiekėjas, aptarnaudamas gaminantį vartotoją, kuris iš tiekėjo neperka nė vienos kilovatvalandės, suneša tiekėjui nulį pajamų. Reiškia, energijos tiekėjas net ir tokioje sistemoje turi jį (gaminantį vartotoją – BNS) balansuoti, jam išrašinėti sąskaitas, nupirkti jam elektrą, įvertinti, kada jis tą elektrą suvartos ir už tai gauna nulį. Tai jau yra sistemiška problema“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį teigė M. Nagevičius.

Jo teigimu, didėjant saulės jėgainių skaičiui ši problema augs, o prie jos prisidės ir dvipusės apskaitos  („net metering“) modelis.

„Sistemiškai gaunasi, kad kuo toliau, tuo elektros verčių skirtumai tarp paimtos ir atiduotos elektros darosi vis didesni“, – teigė LAIEK vadovas.

Pasak M. Nagevičiaus, apie tai, kad nepriklausomi elektros tiekėjai nenori pratęsti sutarčių su saulės elektrines įsirengusiomis įmonėmis, taip pat joms pateikia brangius ir nenaudingus pasiūlymus, skundų sulaukė jo vadovaujamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos ir klimato kaitos komitetas.

Jo teigimu, susidariusią situaciją galėtų spręsti gaminančių vartotojų skatinimas pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelio, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas teigė palaikantis VERT bei Energetikos ministerijos poziciją. Jis nesutiko su M. Nagevičiumi, kad gaminantys vartotojai tiekėjams yra nuostolingi.

„Kada saulė šviečia ir buitiniai gaminantys vartotojai gamina elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir pirmiausia žemame (žemos įtampos – BNS) skirstomame tinkle ją paskirsto toje teritorijoje ir parduoda kitiems tiekėjams už sutartines kainas“, – teigė V. Milėnas.

ESO vadovas Renaldas Radvila pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius iš tiekėjų į garantinį tiekimą pasitraukė 1,6 proc. gaminančių buitinių ir verslo vartotojų. Jo teigimu, į garantinį tiekimą pasitraukia tik penktadalis gaminančių verslo vartotojų, o likusi dalis renkasi kitus tiekėjus.

„Bendrai gaminantys vartotojai turi galimybę keisti tiekėją, tie kontraktai yra pasirašomi ir tik dalis iš jų dėl kažkokių priežasčių (...) patenka į garantinį tiekimą“, – komisijos posėdyje teigė R. Radvila.

ESO duomenimis, kovo 7 dieną Lietuvoje buvo 95,9 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 13,7 tūkst. (14 proc.) verslo vartotojų gaminančių vartotojų.

„Verslo žinios“ skelbė, jog dalis saulės elektrinių savininkų, tarp jų ir jas įsirengusios įmonės, skundžiasi, kad nepriklausomi tiekėjai nepratęsia elektros tiekimo sutarčių arba nesudaro naujų. Todėl vartotojai yra priversti naudotis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) garantinio tiekimo paslauga, kur sukaupta elektra iš esmės nekompensuojama.

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga „Verslo žinioms“ teigė, kad gaminantys vartotojai tiekėjams kelia per daug rizikų, per dideli jų gaminamos elektros balansavimo kaštai, todėl įmonė su tokiais klientais dabar nesudaro naujų sutarčių.