Pasak Roko Radvilavičiaus, didžiausią neigiamą poveikį turėtų pajusti į Kiniją eksportuojanti Lietuvos maisto pramonė.

„Lietuvos verslai, kurie tiekia įvairias technologijas, tarp ir jų ir bio, į Kiniją, jų verslo kol kas toks santykių atšalimas neįtakoja, nes kinams jų reikia, o tokios sritys, kaip maisto pramonė, kas Kinijai nėra gyvybiškai svarbu, tai šiam verslui gali būti žymiai sunkiau. Jis gali strigti tikrai ir turbūt stipriausiai, nes to labiau reikia Lietuvai, o ne kinams“, – BNS sakė R. Radvilavičius.

Anot jo, šiuo metu asociacija padeda apie 20 šalies technologijų, lazerių įmonių plėtoti kontaktus su Kinija, tačiau politinis „atšalimas“ tarp šalių bent jau laikinai pristabdys bendradarbiavimą.

„Mes tiesiogiai neatstovaujame tiek Kinijos verslams Lietuvoje, tiek Lietuvos – Kinijoje, tačiau padedame jiems lengviau įgyvendinti projektus, todėl diplomatinių santykių sumenkinimas prekybai ir ekonomikai vienareikšmiškai yra blogai. Prasidės dar daugiau strigimų – tiekimo, bendradarbiavimo srityse, gali būti užšaldyta daug projektų“, – aiškino asociacijos vadovas.

R. Radvilavičiaus teigimu, diplomatinė krizė jau daro įtakos kinų planams investuoti į Lietuvos atsinaujinančios energetikos projektus. Anot jo, Kinijos įmonės, ypač valstybinės, šiuo metu lūkuriuoja – neatsako neigiamai, tačiau leidžia suprasti, kad santykiai yra atšalę.

„Šiuo metu iš Kinijos tebėra susidomėjimas Lietuvoje vykdyti atsinaujinančios energetikos – vėjo, saulės energetikos projektus. Tai būtų didelės apimties investicijos, bet šiuo metu kinai lūkuriuoja – atvėsęs yra bendravimas. Aišku, kad Kinijos valstybinės įmonės tokioje aplinkoje savo pinigų neinvestuos, nebent būtų konkretus susitarimas su Lietuvos Vyriausybe“, – sakė Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos vadovas.

Lietuvos Vyriausybei blokuojant Kinijos investicijas, ypač į strateginius projektus ar kibernetinio saugumo rizikų turinčią įrangą, R. Radvilavičius teigia kol kas nepastebėjęs, kad kinams būtų taikomi kokie nors apribojimai dalyvauti atsinaujinančios energetikos projektuose.

„Nėra jokių tiesioginių apribojimų ar blokavimo. Visą laiką yra pasveriama: galimybės ar grėsmės yra didesnės. Tiesiog dabar atvėsęs yra bendravimas tais klausimais“, – teigė asociacijos vadovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, jog eksportuojančios į Kiniją įmonės problemų patiria nuo praėjusių metų, tačiau dabar gali nukentėti ir gamybos įmonės,  importuojančios komponentus iš Kinijos.

„Manau, įmonės ieško alternatyvių tiekėjų dėl galimų trikdžių, bet dažnu atveju nelabai lengva surasti jų, nes kai kuriose vietose Kinija turi savo unikalumą ir yra užėmusi vos ne 90-100 proc. rinkos. Kalbant ir apie mikroelektronikos dalykus, lustus, silicį, puslaidininkių erdvę“, – BNS sakė V. Janulevičius.

„Mes tikimės, kad visgi ir Kinijos pusė, suprasdama, kiek svarbūs yra tarptautiniai ryšiai ir prekyba verslui, politika galbūt yra politika, o verslas yra verslas, tai tikimės, kad tie trikdžiai bus minimalūs“, – kalbėjo jis.

Visgi jei situacija pablogėtų, V. Janulevičius sako, kad verslui numatyta pagalba apyvartos lėšoms.

„Yra nutarimas skirti papildomų apyvartinių lėšų, jei tokie trikdžiai atsirastų įmonėms, susijusioms prekybai su Kinija ir kitomis šalimis vystyti. Tam tikrų žingsnių Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybė ėmėsi kartu su „Invega“ ir kitais, papildomą instrumentą, galintį padėti įmonėmis, jei jos susidurs su apyvartinio kapitalo stoka“, – sakė V. Janulevičius.

„Tie patys Lietuvos bankai irgi labai pozityviai žiūri į šitą pusę ir ieško sprendimų, kaip padėti verslui, jei tokie trikdžiai atsirastų“, – pridūrė jis.

Kinija sekmadienį apribojo diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje praėjusią savaitę.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.