„Tai prasilenkia su realybe ir logika, nes realybė yra tokia, kad tikrai nemažai verslų, kurie yra uždaryti, veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje, ir tokia paradoksali situacija gaunasi, kad nebedirba tie, kurie dirba legaliai“, – BNS sakė R. Vainienė.

Jos teigimu, iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių neveikia maždaug apie 5 tūkst., turinčių nedaug prekybos vietų. R. Vainienė pabrėžia, kad jose pirkėjų srautai būtų minimalūs.

„Jei atidarant tik parduotuves su įėjimu iš lauko srautai yra nedideli, apie 80 proc. srautų apyvartos yra prekybos centruose ir tik nedidelė dalis tose parduotuvėse, kur yra atskiras įėjimas iš lauko“, – teigė asociacijos vadovė.

Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos.

„Turime paradoksalią situaciją, veika 75 proc. prekybos įmonių, kuriose yra didžiausi srautai, o neleidžiama atsidaryti, kurie turi įėjimus iš lauko, tai tikrai prasilenkia su logika, ir negirdime nė vieno pagrįsto argumento“, – pridūrė ji.

R. Vainienė pabrėžia, kad ilgai delsiant atnaujinti prekybininkų veiklą įmonės gali priimti radikalius  sprendimus – atsisakyti patalpų, atleisti darbuotojus.

„Tai per ilgas laikotarpis. Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos“, – sakė ji.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl nemaisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.

Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį pasiūlė karantino režimo kol kas nekeisti.

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šie klausimai bus svarstomi kitą savaitę.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija: neigiamai vertiname Vyriausybės sprendimą

Vyriausybei trečiadienį nusprendus nesvarstyti karantino atlaisvinimo kirpykloms ir ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį žingsnį vertinanti neigiamai, nes smulkieji verslininkai, pasak jos, yra pasirengę atsidaryti laikantis saugumo priemonių.

„Tokį sprendimą vertiname tikrai neigiamai, nes visos veiklos, kurios buvo rekomenduotos verslo atstovų, gali veikti šiomis karantino sąlygomis, yra pilnai pasirengusios, visos saugumo priemonės garantuotos. Tai parodo, kad verslas žiūri labai atsakingai“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.

Ji akcentavo, kad turgavietėse prekyba ne maisto prekėmis taip pat turėtų būti leidžiama.

„Šiandien turgavietės yra pilnai pasirengusios įvykdyti tuos reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų koronaviruso plitimo. Tai rodo ir tai, kad, kai vyksta prekyba maisto produktais, neturime nė vieno signalo, kad dėl turgaviečių (prekybos – ELTA) maisto produktais žmonės būtų užsikrėtę koronavirusu“, – sakė smulkiojo verslo atstovė.

„(...) Žmonės kažkiek prisidurtų prie pragyvenimo. Šiandien savarankiškai dirbantys gauna tik 260 eurų, antras paramos paketas dar neveikia. Kai jis pradės veikti, be abejo, bus lengviau verslininkams ir tai teigiamai vertiname, tačiau dėl to, kad Vyriausybė nusprendė neatidaryti tų veiklų, mes situaciją vertiname neigiamai“, – pridūrė Z. Sorokienė.

Anot jos, Vyriausybė, atlaisvindama reikalavimus minėtoms veikloms, ištaisytų padarytą klaidą dėl sudarytų skirtingų veiklos sąlygų didiesiems prekybos tinklams ir smulkiesiems verslininkams.

„Vyriausybė, priimdama tokį sprendimą vykdyti prekybą, ištaisytų savo padarytą klaidą, kada buvo priimti sprendimai prekybos centruose (leisti – ELTA) vykdyti prekybą visomis prekėmis, o uždrausta prekyba mažose parduotuvėse, kioskuose, paviljonuose, kur, priešingai, – yra daug saugesnės sąlygos“, – sakė Z. Sorokienė.