„Esame valstybės valdoma įmonė, todėl investicijas privalome vykdyti labai apgalvotai ir atsakingai. Uosto direkcija, planuodama investicijas, visada vertina, ar jos atsipirks, ir siekia, kad būtų gauta kuo didesnė nauda valstybei. Nuolat investuojame mes, tikslingai investuoja uosto naudotojai. Šis finansinis mechanizmas veikia darniai ir to rezultatas akivaizdus – Klaipėdos uostas pagal krovos rezultatus tapo lyderiaujančiu uostu visame regione“, – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

Racionaliai planuojant ir vykdant investicijas, Uosto direkcijai pavyksta sutaupyti valstybės lėšų. Analizuojant pastarųjų penkerių su puse metų laikotarpį, Uosto direkcija jau sutaupė 54,77 mln. Eur valstybės lėšų. Tokios yra vidutinės metinės Uosto direkcijos pajamos. Planuojama, kad perspektyvoje  investicijos į infrastruktūrą tik augs – tam planuojama panaudoti ir daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Puikus ES lėšų panaudojimo pavyzdys – Malkų įlankos gilinimo projektas, kuriam skirta daugiau kaip 57 mln. Eur. Beje, šiomis dienomis Malkų įlankoje baigtas itin reikšmingas vienas iš šio projekto komponentų – įrengta povandeninė krantosaugos sienutė. Po rekonstrukcijos bus galima pagilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą ir taip sudaryti geresnes sąlygas pietinėje uosto dalyje dirbančioms bendrovėms.

„Esame dėkingi LR susisiekimo ministerijai, LR Vyriausybei, kad projektui įgyvendinti galime  pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Tai naujos galimybės visoms Malkų lankoje veikiančioms kompanijoms: gilias tradicijas turinčiam ir produktyviai dirbančiam Konteinerių terminalui, unikaliai laivų statybos ir remonto bendrovei Vakarų laivų gamykla, naujus planus pietinėje uosto dalyje kuriančiai KLASCO, sklandžiai veikiančioms kompanijoms „Vakarų krova“ ir Malkų įlankos terminalui. Malkų įlankoje pagerinus navigacines sąlygas, čia bus galima priimti Panamax ir Post Panamax tipo laivus. Šie darbai yra vertingi ir ekologiniu požiūriu – jau dabar Malkų įlankoje yra išvalyta apie 180 tūkst. užteršto grunto“, – pasakojo A. Vaitkus.

Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investuotas vienas euras pritraukia du eurus privačių uosto naudotojų investicijų. Investicijos uoste atsiperka vidutiniškai per trejus metus. Ekonominės analizės tyrimais nustatyta, kad į uostą investuotas vienas euras atneša 3,65 euro viešojo sektoriaus pajamų.

2017 metais dėl Klaipėdos uosto veiklos valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildė 768 mln. eurų, dar 22 mln. eurų Uosto direkcija valstybei sumokėjo dividendų. Taigi, 2017 metais valstybė iš uosto veiklos gavo 74 mln. Eur daugiau nei 2016 m.