Politikai ragina Europos Tarybą, jos institucijas ir valstybes nares neatidėliojant kaupti ir analizuoti su antimikrobiniu atsparumu susijusią informaciją, įpareigoti valstybes nares priimti atitinkamus įstatymus, žymiai apribojančius antibiotikų vartojimą žemės ūkio šakose, pirmiausiai gyvulininkystėje ir veislininkystėje, taip pat medicinoje.

„Žmonių sveikata turi būti pirmoje vietoje, o ne farmacijos kompanijų ar žemės ūkio įmonių pelnai“, – sako ET PA viceprezidentė, deklaracijos iniciatorė Seimo narė Laima Andrikienė.

Trečiadienį ET PA įregistruotos rašytinės deklaracijos, kurios iniciatorė yra šios parlamentinės asamblėjos viceprezidentė dr. L. Andrikienė, signatarai atkreipia dėmesį į Pasaulio banko prognozes ir medicinos ekspertų perspėjimus, kad, nesiėmus neatidėliotinų priemonių dėl antimikrobinio atsparumo, su tuo susijusių pavojingai gausėjančių mirčių skaičių Europoje ir kituose žemynuose, iki 2050 metų neteksime dar 300 milijonų gyvybių, pasaulio ekonomika patirs trilijonus eurų siekiančius nuostolius.

Dokumento autoriai pažymi, kad šiai problemai spręsti reikalingos sutelktos ir koordinuotos visų pasaulio valstybių pastangos, nes nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga, jos institucijos iki šiol nesiėmė efektyvių priemonių šiai problemai užkardyti. Tarp kitų priemonių būtinas platus Europos valstybių vadovų ir farmacijos pramonės atstovų susitarimas dėl patentų, finansavimo, kitų susijusių klausimų.

Parlamentarai, priklausantys skirtingoms politinėms grupėms, vieningai pareiškia, kad būtina peržiūrėti Europos valstybių vykdomą politiką, kai antibiotikų gamyba dėl mažesnių gamybos kaštų yra perkeliama į Azijos valstybes. Jų teigimu, tai mažina Europos nepriklausomumą, kuris ypač išryškėja krizės ar pandemijos sąlygomis.