„Vis dėlto, savaitgaliais, kuomet lankytojų skaičius didžiausias - daugelis regioninių ir nacionalinių parkų, muziejų nedirba arba dirba sutrumpintu grafiku. Tad kyla klausimas ar žmogiškųjų išteklių taupymas negadina pačios idėjos? Lėšos skirtos propaguoti Lietuvos ir jos regionų tradicinę gyvenseną yra įsisavintos, tačiau atsakingos institucijos (Aplinkos, Kultūros, Ūkio ministerijos) kol kas neužtikrina lankytojams patogaus ir patrauklaus jų lankymo laiko. Žmogaus noras pažinti savo kraštą, žinoti jo istoriją ir papročius yra sveikintinas, todėl privalu sudaryti tam patogias sąlygas, o ne dirbti taip kaip patogiau ar pigiau“, - sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys A. Strelčiūnas.

Pasak jo, Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir trisdešimt regioninių parkų, muziejų gerokai daugiau nei šimtas, ką jau kalbėti apie kitas lankytinas vietas, kurių Lietuvoje tikrai labai daug.

„Savaitgaliai visoms šioms lankytinoms vietoms yra aktyviausi - gyventojai šiomis dienomis aktyviausiai juda iš vieno parko ar muziejaus prie kito. Vis dėlto, ne visos kultūrinio paveldo vietos laukia gyventojų savaitgaliais. Štai pavyzdžiui Lietuvos nacionaliniai parkai turizmo sezono metu nedirba sekmadieniais, o ne turizmo sezono metu - nedirba ir šeštadieniais. Taigi, nespėję aplankyti nacionalinių parkų vasarą, rudenį tą galės padaryti darbo dienomis. Tuo tarpu Aukštaitijos nacionalinis parkas, garsėjantis ypač švariais ežerais, piliakalniais, etnografiniais kaimais, kalvotomis vietovėmis, miškų gausa ir gamtos harmonija, ištisus metus dirba vienodu grafiku, darbo dienomis gyventojų laukia nuo aštuonių ryto iki penktos valandos vakaro, o savaitgaliais - nedirba. Priešingai nei Aukštaitijos, didžiausia Lietuvos saugoma teritorija - Dzūkijos nacionalinis parkas - priima lankytojus ir šeštadieniais, tačiau tik iki 15 val. 45 min.“, - sako Seimo narys.

Jo duomenimis, iš trisdešimties Lietuvoje esančių regioninių parkų, savaitgaliais pilnu grafiku dirba vos keli. „Tuo tarpu kiti regioniniai parkai dirba tik darbo dienomis ir dažnas jų - iki 17 ar 18 valandos. Tad gyventojams, panorėjusiems pabėgti į gamtą bei susipažinti su saugomomis Lietuvos teritorijomis, nebelieka kitos išeities, kaip tik planuotis išvykas į nacionalinius bei regioninius parkus darbo dienomis arba šeštadieniais, tačiau pastarąją dieną derėtų susiplanuoti laiką taip, kad suspėtumėte parkus aplankyti iki maždaug 17 valandos“, - sako politikas.

Jis taip pat pastebi, kad nei vienas populiarus sostinės muziejus nedirba sekmadieniais. „Energetikos ir technikos muziejus, Lietuvos Pinigų muziejus, Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras bei Bažnytinio paveldo muziejai lankytojų laukia darbo dienomis bei šeštadieniais iki maždaug šeštos valandos vakaro. Analogiška situacija ir Kaune - dažniausiai lankomi Vaikų literatūros bei Lietuvos Aviacijos muziejai lankytojus priima darbo dienomis bei šeštadienį iki ankstaus vakaro. Tuo tarpu norint aplankyti Atominio bunkerio muziejų dar ir reikalingas išankstinis susitarimas. Pajūrio krašte situacija ta pati - nei Pilies, Kalvystės, Mažosios Lietuvos istorijos muziejai, nei Skulptūros parkas nepriima lankytojų sekmadieniais. Analogišką situaciją galima pamatyti ir Šiaulių, Panevėžio bei Anykščių apskrityse - dažniausiai lankomi ir populiariausi muziejai priima gyventojus nepatogiu darbo laiku. Pavyzdžiui, Linų muziejus Panevėžio rajone vasarą šeštadieniais dirba tik iki 14 val.“, - apgailestauja A. Strelčiūnas.

Jis pastebi, kad dar 2016 m. aplinkos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus galima gauti paramą saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymui. Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta ES lėšas skirti šioms veikloms: saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymui, pritaikymui lankymui ir gamtosauginiam švietimui; saugomų teritorijų rinkodaros plėtrai; valstybinės reikšmės parkų tvarkymui.

Pasak A. Strelčiūno, šiuos projektus įgyvendinsiančioms savivaldybėms ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai numatoma skirti iki 45,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų ir 7,3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.