Projektuojant šiuo metu statomą „Rail Baltica“ vėžę nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, buvo atsižvelgta į visus veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos aplinkai ir gyventojams. Vienas pastarųjų – oro tarša.

Buvo apskaičiuota perspektyvinės oro teršalų koncentracija greta geležinkelio. Numatomu rekonstruoti geležinkeliu pravažiuosiančių traukinių keliama oro tarša bus ženkliai mažesnė nei ribinė oro teršalų koncentracija bei foninių, būdingų kaimiškoms vietovėms, koncentracijų vertė. Nustatyta, kad esamo ir planuojamo geležinkelio poveikis miesto oro kokybei, lyginant su fonine tarša, kuriai daugiausiai įtakos turi miesto katilinės ir autotransportas, yra labai nedidelis ir sudaro 2 –8 proc. bendro taršos lygio. 

„Geležinkeliais pervežant tokį patį, kaip vilkikais, krovinių kiekį, oro tarša anglies dvideginiu sumažėja 3 – 10 kartų, o vienas šiuolaikinis lokomotyvas prilygsta 100 – 150 sunkiųjų mašinų, – pasakojo Domas Jurevičius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos vyriausiasis specialistas. – Manau, kad nutiesus geležinkelį, dalis kelių transportu gabenamų krovinių, neišvengiamai pereis prie geležinkelio, tad sumažinsime ir spūstis keliuose, ir aplinkai daromą taršą“. 

Siekiant dar labiau sumažinti oro taršą, geležinkelio keliamą triukšmą ir vibracijas, nuspręsta zonas šalia geležinkelio apželdinti. Medžiai ruože, kertančiame Jiesios draustinį ir „Natura 2000“ teritoriją išsaugoti, o apsodinimui naudojami vietiniai, neinvaziniai augalai.   Ilgalaikis „Rail Baltica“ tikslas – visapusiškai įgyvendinti principus, susijusius su įvairių rūšių transporto derinimu, sąveika, patikimumu, saugumu ir sudaryti palankias sąlygas naudoti mažiausiai aplinkai kenkiančias transporto rūšis.  Modernizuotos geležinkelio linijos leis efektyviai susisiekti sausuma tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių, ypač – Suomija, o ilgainiui, – su centrine Azija.

Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų: mažins transporto spūstis Europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins spartesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse. 

Lietuva dalyvauja tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ įgyvendinime, kurio svarbiausias tikslas – kokybiška, europinio standarto geležinkelio linija sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, – Helsinkį.

Baltijos šalyse beveik visą tinklą sudaro rusiško standarto vėžė, ir tik Lietuva, šiuo metu tiesianti geležinkelį nuo Lenkijos sienos, turi siauresnę, europinio standarto vėžę, per Marijampolę klojamą į Kauną. Visos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje – apie 333 km. Iki š. m. gruodžio mėn. europinė vežė bus nutiesta iki Kauno ir sieks 120 km.  Projektas „Rail Baltica“ finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos TEN-T programos lėšomis.