Indijoje pradedamos vykdyti svarbios reformos – planuojama beprecedentė privatizavimo programa ir lengvinamos sąlygos plėsti verslą – atveria tam tikras galimybes ir Lietuvos verslininkams. Kita vertus, Indijos ekonomika susiduria su naujomis problemomis, kurios gali būti gana pavojingos čia atėjusiems verslo žmonėms.

Neigiamos tendencijos

Šalis milžinė, kuri augimo tempu nenusileido gretimai Kinijai, pastarąjį dešimtmetį augo įspūdingai – ekonomikos augimas kartais viršijo 10 proc. kasmet.

Šiuo metu ekonomikos plėtra kiek sulėtėjo ir pasiekė apie 5 proc. metinį prieaugį. Sulėtėjimo priežastys įvairios, tačiau didelė dalis ir užsienio, ir vietos investuotojų tapo atsargesni. Jų planus trikdo užstrigusios reformos, vis didesni korupcijos skandalai, nemažėjanti biurokratinė našta.

Neigiamos tendencijos aiškiai matomos pažvelgus į tiesiogines užsienio investicijas Indijoje – šių metų pirmą ketvirtį jos buvo net 67 proc. mažesnės nei atitinkamą praėjusių metų ketvirtį.

Rupijos vertė smarkiai kritusi, dėl to ypač nukentėjo užsienio importuotojai ir investuotojai, nes tai tiesiogiai sumažino jų pajamas. Šalies finansai eina vis blogyn, einamosios sąskaitos deficitas didėja, o infliacija toliau auga.

Atrodo, kad Indijai gali būti sumažintas investicinis reitingas. Tai gali būti lemiamas veiksnys, dėl kurio šalyje gali kilti rimta krizė.

Gali kilti krizė?

Tačiau jau šių metų rugsėjį Indijos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti ilgai lauktas reformas – sumažinti dyzelino ir dujų subsidijavimą, pradėti masinę privatizacijos programą, siekdama užkamšyti sparčiai augančias biudžeto skyles, palengvinti sąlygas užsienio investuotojams, ypač strateginiuose sektoriuose, kaip lokali aviacija, žiniasklaida, elektros energijos prekyba ir prekybos centrai.

Tikimasi, kad bus įgyvendinta dar daugiau reformų.

Tiesa, politinė reakcija į šiuos veiksmus buvo labai aštri, vyriausybė susiskaldė ir vienas iš pagrindinių koalicijos partnerių pasitraukė. Gatvėse prasidėjo masiniai protestai ir agresyvūs streikai.

Šį mėnesį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskelbta ypač svarbi „Pasaulio ekonomikos apžvalga“ bei leidinys „Fiskalinis monitorius“ gąsdina, kad Indija – viena labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių – gali patekti į krizę, o tai būtų dar vienas smūgis ir taip sudėtingą laikotarpį išgyvenančiam pasaulio ūkiui.

Drastiškai sumažinta prognozė

Remiantis TVF apžvalga galima įvardyti kelias tendencijas Indijoje, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį, imantis verslo reikalų su šia šalimi.

Prognozuojama, kad Indijos ūkis 2012 m. augs tik 4,9 proc., o dar balandį buvo manoma, jog augimas sieks 6,2 proc. Taigi, prognozė sumažinta net 1,3 proc. – tai itin didelis pokytis, palyginti su kitų šalių ar viso pasaulio ekonomikos augimo prognozės pakeitimu.

Net į tokią sudėtingą situaciją patekusios Jungtinės Karalystės, kurios ekonomika patyrė neregėtų smūgių, prognozė buvo sumažinta tik 0,6 proc. Tai rodo, kad TVF yra rimtai sunerimusi dėl vykstančių procesų šioje šalyje.

Didžiausia problema yra tai, jog politiniai sprendimai Indijoje priimti per greitai ir per vėlai. Be to, jų nepakaks, kad būtų išspręstos esminės šalies ekonominės problemos.

TVF analizės rodo, kad Indijos fiskalinis deficitas bus vienas didžiausių pasaulyje ir pasieks apie 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Japonija yra vienintelė šalis, kurios finansai atrodo dar prasčiau. Net Europos probleminės valstybės Ispanija, Airija ir Graikija geriau tvarkosi su viešaisiais finansais.

Paklausa tebėra didelė

Centrinio banko veiksmų laisvė Indijoje taip pat apribota, nes pinigų spausdinimo priemonės iš karto didina infliaciją, o ji Indijoje ir taip yra gerokai didesnė (9,7 proc.) nei Azijos šalių vidurkis.

Kita vertus, aukšta infliacija rodo, kad paklausa vis dar didelė, nors ekonomika lėtėja.

Kitas rodiklis yra einamosios sąskaitos deficitas, kuris rodo, kad į šalį įvežamų prekių nemažėja ir šalyje vyksta intensyvus vartojimas. TVF prognozuoja, kad einamosios sąskaitos deficitas Indijoje šių metų pabaigoje pasieks 3,8 proc. BVP. Tai yra aukštas rodiklis, ypač palyginti su kitomis Azijos šalimis. Jis rodo, jog šalies ekonomika yra nestabili ir didina krizės riziką, jei pasaulio ūkis nesugebėtų greitai atsitiesti.

Palyginę Indiją su kitomis regiono valstybėmis galime daryti tam tikras išvadas apie šalies ekonominį progresą ir tendencijas.

2012 m. planuojamas Indijos BVP augimas yra žemesnis nei Azijos vidurkis ir gerokai mažesnis nei besivystančių Azijos šalių vidurkis, kurio prognozė siekia 6,7 proc. Indiją lenkia ne tik Kinija, tačiau ir Indonezija, Tailandas, Vietnamas. Filipinų ekonomikos augimo tempas jau beveik susilygino su Indijos.

Paprastai tariant, dėl lėtėjančios ekonomikos ir aukštų deficito rodiklių Indijos ūkio būklė laikoma suprastėjusia.

Aplenkė Kanadą, vejasi Italiją

Indijos BVP 2012 m. turėtų pasiekti 1,95 trln. JAV dolerių, 2012-aisiais – 2,12 trln. JAV dolerių. Šie rodikliai leidžia Indiją įtraukti į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių dešimtuką.

Indija jau pralenkė kelias turtingas Vakarų valstybes, pavyzdžiui, Kanadą. Ir jau priartėjo prie Rusijos.

Kita konkurentė – Italija, kuri greičiausiai bus pralenkta jau kitais metais, nes pastarosios ekonomika smarkiai traukiasi dėl euro zonos krizės.

Taigi, nors gigantiška Indijos rinka yra pakankamai perspektyvi verslo plėtros atžvilgiu, įvairios problemos priverčia gerai pamąstyti, prieš pradedant reikalus su ja.

Indijos ekonomika, nors lėčiau, bet auga. Svarbu, kad augimą sektų tolygus turto ir išteklių pasiskirstymas, kad jis pasiektų didžiąją dalį 1,2 mlrd. šalies gyventojų. TVF pabrėžia, kad tam neužteks standartinių fiskalinių bei monetarinių priemonių. Tam reikia ypatingų reformų, kurios paskatintų užsienio investicijas, išsilavinimo kėlimą, infrastruktūros kokybės didinimą.

Komentarai

Gediminas Citukas, Indijos–Baltijos prekybos rūmų direktorius

Mūsų rūmai veikia jau ketvirtus metus. Tradiciškai kasmet organizuojame verslo misijas į Indiją, per kurias Lietuvos verslininkai ten gali užmegzti naudingų ryšių. Iki šiol išvykos būdavo bendrojo pobūdžio, o šiemet su kelių žmonių grupe vyksime domėtis galimu indų tekstilės importu į Lietuvą. Iki šiol Lietuvos ir Indijos verslininkų komunikacija vyksta sunkiai, nes tai labai skirtingos šalys, skirtingi žmonių mentalitetai. Pagrindinis sunkumas dėl Indijos – jie beveik nieko nežino apie Lietuvą ir mūsų šalis bendradarbiauti jiems atrodo per maža. O jeigu koks nors Indijos verslininkas susidomi Lietuva, lietuviai būna sunkiai sukalbami. Lietuviai su verslo partneriais JAV, Skandinavijoje ar Vakarų Europoje įpratę bendrauti e. paštu. Indijoje virtualus ryšys tiek reikšmės neturi, jie galimą verslo partnerį nori pamatyti gyvai, o lietuviams vykti į šią šalį atrodo per toli. Tačiau Lietuvai su tokia didele šalimi kaip Indija bendradarbiauti būtų palanku – juk Lietuvos įmonių produkcijos eksportas atsiriektų dalį Indijos rinkos, kuri prilygsta visos ES rinkos dydžiui.

Dalius Trumpa, bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas

Savo produkciją į Indiją eksportuojame jau kelerius metus. Indijai tiekiame pieno cukrų – laktozę. Susidomėjo pati Indija, nuo to mūsų bendradarbiavimas ir prasidėjo. Mūsų partneriams Indijoje kiti mūsų produktai nėra įdomūs. Pasaulyje pieno produktų daugiausia eksportuoja Naujoji Zelandija, nes dėl gamtos sąlygų ir kitų dalykų jų žaliavinio pieno kainos mažos. Todėl ir Indijai labiau apsimoka kitus pieno produktus vežtis iš ten. Mes galime bendradarbiauti tik siūlydami išskirtinius, specifinius produktus, pavyzdžiui, laktozę, nes jos gamintojų pasaulyje nedaug. Tiesa, mes Indijos taip pat nelaikome prioritetine rinka, jiems parduodame tik vieną iš daugelio savo produktų.

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė

Indijos rinka yra viena sparčiausiai kylančių pasaulio rinkų. Pasaulio verslininkus traukia milžiniškas šios šalies rinkos dydis ir augimo potencialas. Indijos gyvenimo lygis tebėra žemas, todėl augant ekonomikai ilgainiui šios šalies perkamų prekių spektras ir apimtis tolydžio didės. Be to, indiškų prekių kainų lygis nėra aukštas.

Lietuva Indijai gali būti įdomi dėl patogios geografinės padėties – kaip viena artimiausių ES šalių, pasižyminti santykinai pigia darbo jėga, taigi kaip geras forpostas eksportuoti į kitas ES šalis.

Verslo santykiai su Indija kol kas nėra itin išplėtoti net ir prekybos srityje. Iš 156 Lietuvos eksporto partnerių Indija yra 56 vietoje, o iki šių metų dominavo trąšų pardavimas. Šiemet „Lifosos“ pardavimas Indijoje drastiškai smuko, todėl visas eksportas į Indiją sumažėjo net 86 proc. Sumenko ir importas, tačiau tik 12 proc., todėl importas iš Indijos šiemet pralenkė eksportą.

Šiemet svarbiausios eksporto į Indiją prekės yra metalo gaminiai, mašinos ir įrenginiai, tikslieji prietaisai, chemijos produktai. Iš Indijos daugiausia perkame vaistus, žuvį, medvilnės verpalus ir audinius, padangas, metalo produktus, tabako gaminius, patalynę, kitus tekstilės gaminius. Indijos verslininkai labiau įsiskverbę į Lietuvos rinką nei Lietuvos eksportuotojai į Indijos.

Bendradarbiaujama ir paslaugų sferoje, nors keblumų kelia kultūriniai skirtumai. Intensyviausi informacinių technologijų (IT) srities ryšiai, kur perkamos Indijos bendrovių paslaugos, atvyksta nemažai indų darbuotojų. Lietuvai sulaukiant naujų investuotojų IT sektoriuje ir pasireiškiant darbo jėgos trūkumui, Indija gali būti pirmasis darbuotojų „importo“ taikinys.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė

Dėl savo augimo ir kaitos Indijos rinka šiuo metu yra viena įdomiausių pasaulyje. Ji domina ieškančius tiek naujų vartotojų, tiek pigesnių gamybinių pajėgumų. Nors Lietuvos prekybos su Indija balansas teigiamas, Indija yra tik 26-a mūsų prekybos partnerė, taigi potencialas augti yra. Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. antrą ketvirtį tiesioginių investicijų iš Indijos į Lietuvą srautas buvo neigiamas. Tai tik patvirtina, kad investicijų požiūriu ši šalis mums daugiau konkurentė nei potenciali investuotoja: konkuruojame dėl investicijų į panašius sektorius – IT ir programinės įrangos, verslo, finansinių paslaugų ir komunikacijų.

Lietuvos importas iš Indijos eksportą aplenkė tik šiemet

Metai                 Eksportas, mln. litų                   Importas, mln. litų

2012 m. sausis–rugpjūtis        34,7                    71,3

2011 m.             409,4                  112,8

2010 m.             376,3                  75,3

2009 m.             239,0                  70,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

Parengė Gintarė Micevičiūtė