Pasak Registrų centro duomenų administratoriaus Manto Kazlausko, Lietuvoje yra 320 tūkst. saulės moduliams tinkamų stogų, kurių bendras plotas siekia apie 40 mln. kv. metrų.

„Pasižiūrėjus į grafiką matome, kad daugiausia generacijos yra didžiuosiuose mūsų miestuose ir rajonuose, tiksliau, žiedinėse savivaldybėse. Tai yra dėl to, kad ten yra daugiausia pastatų. Bendras šiandien suskaičiuotas energijos potencialas yra 4,79 teravatvalandės“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė M. Kazlauskas.

Registrų centras antradienį pristatė naują geoinformacinės aplinkos žemėlapio REGIA sluoksnį, kuris leidžia pamatyti pastatų stogų galimybes pagaminti energiją ant jų įrengus maksimalų saulės modulių skaičių.  

„Suprantame, kad, matyt, tas kertinis sprendimas neturėtų būti priimamas remiantis tiesiog žemėlapiu, bet tikime, kad tai galėtų būti pirmas žingsnis, kurį žengi susidomėdamas, pasitikrindamas, vertindamas ir toliau jau kreiptis dėl detalesnės analizės“, – spaudos konferencijoje teigė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.

Pasak M. Kazlausko, saulės modulių įrengimui tinkami ne didesnio nei 45 laipsnių kampo, bent 30 kv. metrų tinkamo paviršiaus ne į šiaurę nekreipti stogai, kurių vienas kvadratinis metras galėtų gauti 800 kilovatų saulės spinduliuotės.