Televizijos transliaciją pertraukus reklamai dažnas žiūrovas griebiasi pultelio, kad pritildytų garsą. Ar tikrai televizijos gudrauja reklaminius klipus ir savo laidų anonsus leisdamos garsiau nei bendrą transliacijos srautą?

Pastebėjo per krepšinį

Jeigu televizorių žiūrite kaip įprasta, prasidėjus reklaminiam intarpui, tiesiog junginėjate kanalus, kol randate ką nors pakenčiama ir be tuo metu rodomos reklamos.

Vis dėlto per neseniai pasibaigusį Europos vyrų krepšinio čempionatą taip elgtis neišėjo, nes minutės pertraukėlės trumpos, o per tiek laiko reklamų blokas labai nenukamuoja.

Tačiau kai kurie krepšinio stebėtojai teigia, kad reklama juos erzino kitu būdu, – ji esą transliuojama garsiau nei krepšinio rungtynės.

"Kai tik reklama, televizorius iškart užbaubia. Bet kai pritildau, paskui negirdžiu, ką kalba komentatorius Robertas Petrauskas", – skundėsi viena čempionatą per televiziją stebėjusi aistruolė.

Sudėtingas klausimas

Vis dėlto specialistai teigia, kad televizijos reklaminių intarpų specialiai negarsina, nors Lietuvos įstatymai nei reklamų, nei anonsų transliavimo garso niekaip nereglamentuoja ir šis klausimas yra paliktas savireguliacijai. Tačiau reklaminių klipų kūrėjai išnaudoja vieną gudrybę, susijusią su žmonių klausos ypatumais.

"Klausimo sudėtingumas yra subjektyvus garso lygio suvokimas, kuris priklauso nuo konkretaus programos intarpo turinio, klausymosi aplinkos ir sąlygų, garso atkūrimo aparatūros, prieš tai girdėto fono", – teigiama dienraščiui atsiųstame Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) komentare.

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijose nurodoma, kad klausytojams diskomforto nesukelia 3–5 decibelų garso signalo lygio svyravimai pageidaujamo garsumo atžvilgiu.

Išnaudoja fiziologiją

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) teisininkas Viktoras Popandopula teigė, kad komisija yra gavusi keletą vartotojų skundų dėl transliuojamos reklamos garsumo, bet paaiškėjo, kad televizijų nėra už ką bausti.

"Esame atlikę tokį neoficialų tyrimą. Televizijos tikrai sąmoningai negarsina reklamų ir anonsų", – tikino pašnekovas.

Pasak V.Popandopulos, visas triukas tas, kad garsas reklaminiuose klipuose kompresuotas. Tai reiškia, kad visus garsus girdime vienodai, nors objektyviai vienas jų turėtų būti tylesnis už kitą.

"Per įprastą transliaciją yra daug garsų. Vieni garsesni, kiti tylesni, skirtingi žmonės kalba skirtingu garsu. O reklamose kiekvieno garso dažnis yra toks, kad mūsų ausys jį priimtų geriausiai. Dėl to susidaro įspūdis, kad reklama transliuojama garsiau. Visa tai labai gerai matyti skalėse, kai atliekami garso matavimai. Visos skalės atsiduria daugmaž vienodame lygyje", – pasakojo LRTK teisininkas.

Tikisi, kad nepiktnaudžiauja

V.Popandopula prisiminė, kad prieš keletą metų buvo prasidėję svarstymai, ar nereikėtų reklamų ir anonsų transliavimo garso kaip nors reglamentuoti įstatymiškai. Tuomet diskusijose dalyvavo LRTK, RTT, kitų institucijų atstovai, tačiau viskas baigėsi tik diskusijomis ir joks įstatymo projektas parengtas nebuvo.

Paklaustas, kaip reklamų ir televizijos laidų anonsų garso lygis reglamentuojamas kitose šalyse, pašnekovas teigė, kad bent jau ES šalių, kurios tai kaip nors specialiai įstatymais apibrėžtų šį dalyką, nežino.

Tiesa, reklamų garso lygis reguliuojamas Baltarusijoje. Už tai, kad reklamą transliavo garsiau nei bendrą transliacijos srautą, yra baustos kone visos šios šalies televizijos.

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijose taip pat pateikiami 2012 m. atnaujinti subjektyvaus vertinimo testais pagrįsti algoritmai, transliuotojams ir turinio rengėjams leidžiantys tiksliau nustatyti garsumą taip, kad jis pernelyg neišsiskirtų iš vidutinio programų garso lygio bei neerzintų klausytojo.

"RRT tikisi, kad į savo programų kokybę besiorientuojantys transliuotojai bei programų rengėjai seka tarptautinių organizacijų darbą ir savo iniciatyva įgyvendina technines naujoves, gerinančias jų programų kokybę", – teigė RRT.