Vartotojų kainų metinė infliacija šoktelėjo iki 7,4 proc. nuo 5,9 proc. vasarį. Nors jos lygis šiek tiek pakoreguotas nuo ankstesnio 7,5 proc. įvertinimo, jis yra didžiausias istorijoje. Bazinė infliacija, neįskaitant energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainų, padidėjo iki 2,9 proc. nuo 2,7 proc. prieš mėnesį.

Dabartinis infliacijos rodiklis daugiau nei trigubai viršija Europos Centrinio Banko (ECB) 2 proc. tikslą. ECB tikisi, kad maisto ir energijos kainos toliau kils. ECB prognozuoja, kad infliacija išliks aukštesnė ilgiau, nei buvo tikėtasi. Bendrovės „Capital Economics“ ekonomistas Jackas Allenas Reynoldsas teigė, kad vidutinė infliacija sieks daugiau nei 8 proc., o per visus metus – apie 7 proc. Ekonomistas pridūrė, kad didėjanti infliacija sumažins vartotojų išlaidas, todėl 2022-ieji euro zonoje bus stagfliacijos (sąstingio kartu su infliacija) metai.

7,4 proc. – tokia vartotojų kainų metinė infliacija buvo kovą.

Iš pagrindinių sudedamųjų dalių didžiausią pagreitį kovą rodė energijos kainos – jos didėjo 44,7 proc., palyginti su 32 proc. vasarį. Maisto, alkoholio ir tabako kainos išaugo 5 proc., palyginti su 4,2 proc. vasarį. Taip pat ne energetikos pramonės prekių kainos augo iki 3,4 proc. nuo 3,1 proc. vasarį. Paslaugų kainos pašoko 2,7 proc., taip pat greičiau nei 2,5 proc. praėjusį mėnesį.

Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos spaudimas euro zonoje ir toliau didėja. Manoma, kad energijos kainos išliks didelės, Europos šalims planuojant mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos.