- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostai skaičiuoja daugiau kaip 4 mln. perskraidintų keleivių per šių metų vasarą. Sėkmingiausia, tuo pačiu ir rekordinė, bendrovei buvo vasaros pabaiga - rugpjūtį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartuose suskaičiuota net 618 tūkst. išvykstančiųjų.
Lyginant su 2017 m. vasara, šiemet pervežta 21 proc. (apie 700 tūkst.) daugiau keliautojų. Kaip teigiama Lietuvos oro uostų pranešime, keleivių atžvilgiu šių metų rugpjūtis buvo geriausias mėnuo bendrovės istorijoje, kuriam daugiausiai įtakos turėjo atsiradusios naujos skrydžių kryptys.
„Pagrindinės intensyvaus augimo priežastys - komandos pastangomis su oro vežėjais suderintos naujos verslo ir atostogų kryptys Lietuvos oro uostuose bei skrydžiai didesnio tipo orlaiviais. Pasiektiems įmonės rezultatams teigiamai atsiliepė ir žemų kaštų oro bendrovių bei tradicinių oro vežėjų pridėti papildomi savaitiniai skrydžių dažniai ir palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Įtakos sparčiam augimui turėjo ir daugiau reikšmingų faktorių. Vienas jų - šią vasarą išaugo užsakomųjų skrydžių paklausa, kuri lėmė ir ženkliai padidėjusius keleivių srautus“, - teigė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Geriausių rezultatų šių metų vasaros sezonu pasiekė sostinės oro vartai. Juose, lyginant su praėjusių metų šiltuoju laikotarpiu, keliautojų skaičius augo net 41 proc. (iki 928 tūkst.).
Taip pat, Lietuvos oro uostų duomenimis, ženkliai augo tradicinių oro bendrovių pervežtų keleivių skaičius, kurios dažniau vykdė skrydžius verslo kryptimis bei siūlė platesnį ir patogesnį jungiamųjų maršrutų tinklą. Užtikrintą 6 proc., t.y. 13 tūkst. keleivių augimą fiksavo Palangos oro uostas. Pagrindinės augimo priežastys - tradicinių oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai, taip pat palankesnis tvarkaraštis, siūlantis patogesnius jungiamuosius skrydžius.
Antras pagal dydį Kauno oro uostas pasibaigus šių metų vasarai pranešė apie 27 proc. mažesnį keleivių rodiklį, atitinkamai buvo perskraidinta 208 tūkst. mažiau keleivių nei pernai. A. Stikliūno teigimu, nors skaičius mažesnis palyginti su praėjusių metų vasaros sezonu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolatos skrendančių iš Kauno, keleivių ir skrydžių apimtys sparčiai augo.
„Visų puikių šių metų vasaros rezultatų nebūtume pasiekę be mumis pasitikinčių Lietuvos ir užsienio keliautojų ir profesionalios bei veržlios Lietuvos oro uostų komandos. Kryptingas bendrovės augimas yra geriausias komandos dedamų pastangų, nuolatinių derybų su oro vežėjais įvertinimas. Na, o lūkesčius viršiję vasaros rezultatai skatina mus ir toliau užtikrintai eiti pirmyn, siūlyti dar daugiau galimybių ir patogumų keleiviams ir verslo atstovams bei su dar didesne energija kibti į laukiančius metų darbus“, - sakė A. Stikliūnas.
2018 metų vasaros sezonu, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu periodu, Lietuvos oro uostuose iš viso atsirado 12 naujų strategiškai svarbių skrydžių krypčių, kurias noriai rinkosi keleiviai. Vilniaus oro vartai pradėjo skraidinti 8-iomis kryptimis ir siūlė keliautojams vykti į Agadiro, Atėnų, Gdansko, Niurnbergo, Astanos miestų, taip pat Milano Malpensos ir Korfu salos oro uostus.
Vilniaus oro uoste šių metų vasarą darbą pradėjo naujas oro vežėjas - „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto lėktuvai pradėjo kilti keturiomis naujomis kryptimis - į Burgaso, Žironos, Riminio, Varšuvos miestų oro uostus. Iš čia keleivius skraidinti ėmė naujos oro linijos „LOT Polish Airlines“.
Iš viso vasaros sezono metu Lietuvos oro uostuose buvo siūlomos 79 unikalios kryptys. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai skrido 60-čia krypčių, Kauno - 20-čia, o iš Palangos oro uosto buvo skrendama 9-iomis kryptimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį3
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse6
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau13
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...