Pokyčiai dėl euro kurso

Iš penkių pagrindinių Klaipėdos uosto krovinių – naftos produktų, trąšų, konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių ir grūdų, net keturiose kategorijose šiemet per pusmetį krova yra teigiama. Mažiau nei pernai kraunama trąšų, bet, kaip tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, tai buvo prognozuojama. Pasaulinėse trąšų rinkose maždaug kas penkerius metus vyksta trąšų pirkimų kritimai, nes trąšomis persotintai žemei leidžiama atsikvėpti.

Uosto direkciją ypač džiugina konteinerių krovos augimas. Tai siejama ir su Uosto direkcijos vadovybės apsilankymu metų pradžioje pas MSC grupės savininkus. Jie pažadėjo, kad nuo šių metų prasidės konteinerių krovos kilimas „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale ir, panašu, pažadų laikosi.

Bendrai uoste konteinerių krova tonomis kilo 13,2 proc., pagal TEU – apie penkis procentus. Uoste kraunama daugiau pilnų konteinerių. Ypač su eksporto prekėmis. Lietuvos kompanijos naudojasi palankia situacija, kai dėl smukusio euro kurso eksportuojant į tolimesnes šalis, kur lemia kitos valiutos, galima daugiau uždirbti. Eksportą skatina ir sumažėję laivų frachtai, ir konteinerių nuoma atgal į Azijos šalis grąžinamiems konteineriams.

„Klaipėdos Smeltės“ krovos apyvarta šiemet per pusmetį augo net 44 proc. Labiausiai kylanti krova šiemet fiksuojama „Krovinių terminale“ – net 54 procentai. „Klaipėdos naftos“ krovos augimas šiemet siekia per 35 procentus. Visos šios bendrovės žengia pagal savo rekordinės krovos grafikus.

Dar didesni augimas fiksuoti Suskystintųjų gamtinių dujų krovos sektoriuje ir „Centriniame Klaipėdos terminale“. Bet jų kilimo palyginti su ankstesniais metais nereikėtų vertinti, nes 2016-ieji jiems iš esmės pirmieji labiau apčiuopiamos veiklos metai.

Krovą augina investicijos

Klaipėdos uostas šiemet per pirmąjį pusmetį muša ne tik krovos, bet ir gautų pajamų rekordus. Gauti 28 mln. eurų pajamų ir gerokai lenkiami 2015-ieji metai. Tuomet per pirmąjį pusmetį buvo gauta 26,4 mln. eurų pajamų.

Didžiausią dalį pajamų Klaipėdos uostas investuoja į infrastruktūros vystymą.

Pastarųjų kelių metų nuolatinis Klaipėdos uosto krovos ir pajamų augimas kaip tik ir siejamas su nuolat gerėjančia infrastruktūra, kuri išjudina ne tik krovą, bet ir vis didesnes pačių krovos kompanijų investicijas.

„Turime labai gerą šių metų pirmojo pusmečio veiklos rezultatą. Tai yra gilinimo, naujų krantinių statybos, uosto kompanijų investicijų, kurios plėtoja terminalus, rezultatas. Rusija nuolat perorientuoja krovinius į savus uostus, todėl pas kaimynus krovinių apyvarta mažėja, labiausiai naftos ir anglių krovos sektoriuose. Mes anglių nekrauname, o naftos produktų krova nesusieta su Rusija, todėl išlaikome aukštus šių produktų krovos rezultatus“, - pastebėjo Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Tarsi patvirtinimas to yra tai, kad kaip tik šiomis dienomis sutvarkytos „Klaipėdos laivų remonto“ 43-45 krantinės. Jos pagerins Klaipėdos uosto įvaizdį šalia kruizinių laivų terminalo. Šią savaitę uoste bus pradėtos rekonstruoti ir jau tiesiogiai krovai kompanijos „Bega“ naudojamos 67-68 krantinės.

Vertina uosto technologijas

Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus teigė nuolat susitinkantis su įvairių pramonės šakų, kurių kroviniai keliauja per Klaipėdos uostą atstovais. Klausia, kaip vertinamas Klaipėdos uostas, kokios yra problemos.

„Neseniai vykusiame susitikime su žemės ūkio atstovais išgirdau, kad ir šiemet Lietuvoje prognozuojamas geras grūdų derlius – apie 6,8 mln. tonų. Nemaža dalis tų grūdų keliaus per Klaipėdos uostą. Per Klaipėdą keliauja iki 80 proc. Lietuvos žemdirbių eksporto grūdų“, - pastebėjo A.Vaitkus. Kartu jis apgailestavo, kad dalis grūdų nueina į Latvijos uostus.

Ar Klaipėdos uoste trūksta grūdų krovos pajėgumo?

„Kalbėjausi su grūdų eksportuotojais. Jie patenkinti Klaipėdos uostu, akcentavo, kad tokių modernių technologijų nėra jokiame kitame regiono uoste“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Tai, kad dalis grūdų keliauja per Latvijos uostus lemia geografinė padėtis. Atskirais atvejais gali lemti ir krovos paslaugų įkainiai.

„Klaipėdos uosto krovos kompanijos mato dideles grūdų krovos perspektyvas. Krovos pajėgumas toliau auga, kyla nauji sandėliai. Labai svarbu, kad Klaipėdos uostas vertinamas, kaip itin kokybiškas grūdų krovos uostas“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Palyginti su 2015 metais šiemet per I pusmetį grūdų krovos augimas Klaipėdos uoste siekia 7 procentus.