Visapusiškas pastato atnaujinimas per kartą padeda efektyviai išspręsti visas pasenusio daugiabučio problemas. Įgyvendinus renovaciją nelieka nesandarių sienų, kiauro stogo, nusidėvėjusių inžinerinių sistemų, o kartu – nuolatinių vienos ar kitos vietos remontų.

„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakojo APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.

Reikšmingi sutaupymai šildymui

Viena svarbiausių renovacijos naudų išlieka sutaupymai šildymui, kurie siekia 50–70 proc. Sumažėjusios sąskaitos už šildymą dažnu atveju gyventojams kompensuoja išlaidas, skirtas mokėjimui už namo modernizacijos paskolą.

Anot G.Burbienės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.

Pasikeičia gyvenimo sąlygos

Po renovacijos gyvenamoji aplinka tampa sveikesnė ir patogesnė – atnaujintos vėdinimo sistemos neleidžia kauptis nešvariam orui ir atsirasti pelėsiui. Taip pat visiškai pasikeičia daugiabučio, o dažnai ir visos jo aplinkos estetinė išvaizda, kuri kviečia daugiau laiko praleisti lauke.

„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakojo G.Burbienė.

Aplinkosauginės naudos

Skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO₂. Daugiabučių renovacija yra vienas efektyviausių būdų prisidedant prie gamtos išteklių tausojimo ir švaraus oro išsaugojimo. Dar labiau prisidėti prie aplinkosaugos galima įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius – saulės elektrines, šilumos siurblius ir pan.

„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigė pašnekovė.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti www.betalt.lt arba telefonu 8 614 996 99.