Nuo šių metų lapkričio 1 d. užsieniečiams bus sudėtingiau pradėti smulkų nuosavą verslą Lietuvoje – dvigubai didinamas minimalus bendrovės įstatinio kapitalo dydis (iki 100 tūkstančio litų), taip pat nustatomas naujas reikalavimas, kad užsieniečio įkurta bendrovė vykdytų veiklą ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o bendrovėje pilnai darbo dienai būtų įdarbinti ne mažiau nei trys lietuviai.

Teisininkų ir užsienio verslo asociacijų atstovų prieštaringai vertinamos užsieniečių naujos verslo plėtojimo sąlygos reglamentuotos dar šių metų birželio mėn. priimtais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais.

„Pradėdami verslą Lietuvoje užsieniečiai įgyja teisę apsigyventi ilgesniam laikui Lietuvoje, o kartu ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę, todėl tokiu būdu iš ties neretai būdavo steigiami ir fiktyvūs verslai. Šiais pakeitimais siekiama spręsti imigracijos į Šengeno erdvę problemą, tačiau vargu ar pasirinktą kelią būtų galima vertinti kaip efektyvų sprendimą“ – teigia advokatų kontoros TRINITI asocijuota partnerė Aurelija Rutkauskaitė.

Pasak Amerikos prekybos rūmų Valdybos pirmininko Tado Vizgirdos, šie įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama Lietuvoje užkirsti kelią fiktyvių įmonių steigimui, tikėtina kad sukurs barjerus ir apribos naujų smulkių Amerikos ir kitų šalių kapitalo įmonių steigimą ir verslo plėtrą. 

Amerikos prekybos rūmų atstovui pritaria ir advokatė A. Rutkauskaitė, sakydama, kad apsunkiname galimybes užsieniečiams pradėti verslą Lietuvoje, o imigracijos į Šengeno erdvę problemos iš esmės nesprendžiame, paaiškindama, kad pageidaujantiems imigruoti į Šengeno erdvę šiandien yra ir paprastesnių būdų šį tikslą pasiekti: „Pavyzdžiui, šiai dienai Latvijoje teisei į leidimą laikinai gyventi įgyvendinti pakanka įsigyti tam tikro vertės nekilnojamojo turto, tuo tarpu Lietuvoje turimas nekilnojamasis turtas tokios teisės nesuteikia. Negana to, tokiu atveju teisė gyventi Latvijoje suteikiama ne tik į nekilnojamąjį turtą investavusiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams, tuo tarpu Lietuvoje teisė įsivežti šeimos narius ir toliau lieka itin suvaržyta. Mano nuomone, sprendžiant teisinio reguliavimo problemas Europos Sąjungos mastu pasirenkamų priemonių tikslingumas turėtų būti vertinamas kompleksiškai – t.y. Europos Sąjungos kontekste arba bent jau atsižvelgiama į artimiausių kaimyninių šalių praktiką“ – teigia advokatų kontoros TRINITI asocijuota partnerė A. Rutkauskaitė.

Amerikos prekybos rūmų atstovas siūlo priimant tokius sprendimus atsižvelgti ir į platesnę tarptautinių santykių reguliavimo perspektyvą: „Šiuo metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos artėja prie transatlantinės laisvos prekybos sutarties pasirašymo, kuria siekiama mažinti tiek tarifinius tiek netarifinius barjerus ir paskatinti šių didžiųjų ekonomikų glaudesnį bendradarbiavimą. Tuo tarpu inicijuodami tokias priemonės kaip dvigubai didesnio įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas bei būtinybė įdarbinti ne mažiau nei tris lietuvius elgiamės atvirkščiai ir apsunkiname smulkių ir vidutinių užsienio investuotojų galimybes pradėti verslą Lietuvoje.“ – atskleidžia tarptautinių santykių reguliavimo prieštaravimus T.Vizgirda.

Remiantis Europos migracijos tinklo duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo išduoti apie 4,2 tūkst. leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu, t.y. šiems dažniausiai įsigijus Lietuvoje registruotas įmones ir paskyrus save jų vadovais.

Šiuos įstatymo pakeitimus pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovaujamas pirmininko Artūro Paulausko. Jie aktualūs ne Šengeno erdvei priklausančių valstybių piliečiams.