KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius sako manantis, jog vystytojai gali tikėtis valstybės kompensacijų. 

„Matyt, visi tie vystytojai dabar galės tikėtis iš valstybės kažkokių kompensacijų todėl, kad buvo sustabdyti projektai tuo metu, kai buvo labai geras finansavimas, geros galimybės finansuoti tuos projektus. Tiesiog buvo prarastas laikas, prarastos galimybės ir turbūt tai sukurs krūvą precedentų vietinių teismų sprendimams“, – BNS teigė M. Nagevičius.

„Tuo metu buvo tikrai geros sąlygos investuoti, bankai skolino pinigus, buvo geras „Euribor“, buvo gerokai pigesnė įranga tuo metu. Tai visi jie dabar skaičiuoja savo nuostolius“, – pridūrė jis.

Tuo metu buvo tikrai geros sąlygos investuoti, bankai skolino pinigus, buvo geras „Euribor“, buvo gerokai pigesnė įranga tuo metu. Tai visi jie dabar skaičiuoja savo nuostolius.

 

Pernai birželį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas, o verslas siūlė apskritai atsisakyti šios ribos.

Ignalinos rajone 375 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką planuojanti statyti britų kapitalo bendrovė „Aura Power Developments“ neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų sustabdžius projekto plėtrą.

„Greičiausia dėl nuostolių atlyginimo irgi gali būti kreipiamasi, nes iš tikrųjų patyrėme nemažų nuostolių. (...) Viskas buvo sustoję, ir versle laikas yra pinigai. Kainuoja ir teisminiai procesai, ir žemės nuoma – viskas kainuoja“, – BNS teigė „Aura Power Developments“ projektų vystymo vadovas Aistis Radavičius.

„Dabar yra tam tikras satisfakcijos jausmas. Ne be reikalo mes iš tikrųjų kritikavome ir kovojome ne tik viešoje erdvėje, bet ir teismuose. Dabar bus nemažai pagrindo byloms, nes tie verslo interesai, kurie buvo pažeisti, kažkokiu būdu turės būti atstatyti“, – kalbėjo jis, komentuodamas KT sprendimą.

Pasak A. Radavičiaus, už energetiką atsakingos institucijos nelaukdamos projektų vystytojų ieškinių jau dabar turėtų imtis „atstatyti pažeistus verslo interesus“, o energetikos ministras Dainius Kreivys „mažų mažiausiai dabar turėtų atsistatydinti“. 

„Aura Power Developments“ atstovas neatmetė, jog dėl ribojimų naujų projektų plėtrą ir investicijas priversti stabdyti vystytojai galėjo patirti bendrų milijoninių nuostolių. 

Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.

Energetikos ministerija antradienį BNS nurodė, jog žada atsižvelgti į KT sprendimą ir tolesnį saulės ir vėjo energetikos plėtros reguliavimą numatyti įstatyme.

Anksčiau ministerija teigė, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.