„Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad turėtų užtekti (40 mln. eurų – BNS), bet, kaip matote, mes tikrai projektą vystome dialogo būdu, atsižvelgdami į Lietuvos gyventojų poreikius. Esant kažkokioms nenumatytoms aplinkybėms, net neabejoju, kad vardan saugumo mes tikrai rasime ir papildomų lėšų, jeigu jų reikėtų. Tačiau iš esmės preliminarūs skaičiavimai rodo, kad turėtų užtekti“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė R. Kaunas.
Kariuomenės teigimu, į karinio poligono teritoriją patenka 13 sodybų, kurių gyventojams tektų išsikelti, kadangi ten ketinama kurti šaudyklas. Tuo metu 77 sodybos patektų į karinę mokymo teritoriją, jų savininkai galėtų pasirinkti, ar likti, ar parduoti turimą turtą.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), siūlymas steigti poligoną vadinamajame Suvalkų koridoriuje, Kapčiamiestyje, pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties. Kariniu požiūriu, ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Praėjusį penktadienį R. Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas vyko į Lazdijus, kur susitiko su vietos gyventojais.
Šią savaitę į Kapčiamiestį vyks ir prezidentas Gitanas Nausėda. Kartu su juo vyks ir krašto apsaugos ministras.
Dalis Kapčiamiesčio gyventojų piktinasi planais dėl poligono ir ragina valdžią persigalvoti.
KAM nuo trečiadienio pradeda tris dienas truksiančias individualias konsultacijas su vietos gyventojais.
Pasak ministerijos, konsultacijų metu gyventojams bus atsakyta į jų klausimus dėl nekilnojamojo turto, įskaitant žemės ir miško, nuosavybės, šio turto vertinimo principų, karinių pratybų, mokymų vykdymo ir kita.
Konsultuojami bus tik Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai bei planuojamo poligono teritorijoje nekilnojamo turto turintys žmonės.
„Lietuvos saugumo klausimas ir poligono klausimas, be abejo, yra visos Lietuvos svarba, tačiau mes jau du susitikimus turėjome su platesne auditorija. Manau, kad tie susitikimai tikrai padėjo atsakyti ir išgirsti klausimus. Tad dabar jau trečiasis susitikimas yra tikslinis, būtent atliepiant vietos bendruomenės poreikius, bendruomenės kvietimą ir gyventojų lūkesčius, todėl jis yra šiek tiek siauresnis, tam, kad būtų galima dialogą turėti konstruktyvesnį ir atliepiant būtent jau vietinių žmonių poreikius ir klausimus“, – kalbėjo ministras.
Poligono klausimą R. Kaunas ketina aptarti su lenkų kolega Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavu Kosiniaku-Kamišu).
„Su Lenkijos gynybos ministru aš susitinku sausio 16 dieną, toks yra mūsų vizitas, ir viena iš temų bus (Kapčiamiesčio – BNS) poligono klausimas, be abejo, mes jį aptarsime“, – teigė R. Kaunas.
„Šiandien mes turime mums nedraugiškos valstybės poligoną Baltarusijoje, kuris lygiai taip pat yra veidrodinis, lygiai taip pat netoli nuo Lietuvos ir Lenkijos. Gyventojai, kurie akcentuoja, kad girdės papildomą triukšmą, jie jau girdi tą triukšmą, tiktai iš priešiškos valstybės. Tai turėtų, manau, neraminti“, – sakė jis.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujausi komentarai