RRT vadovės teigimu, tarnyba šiuo metu kuria vadinamąją radijo dažnių biržą, kuris leistų efektyviau panaudoti elektroninius išteklius.

„Mes čia galėtume pasitempti, bet Vidaus reikalų ministerija yra rezervavusi dalį dažnių kritinio ryšio tinklo vystymui (...). Bet yra rezervuota dalis komercinių dažnių. Mūsų supratimu, valstybė savo reikmėms yra rezervavusi daugiau nei jai iš tikrųjų reikia“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį BNS teigė J. Šovienė.

„Turėtų būti priimami sprendimai, į kurią pusę mes einame, ką mes naudojame, ką mes rezervuojame. Galbūt ir tuos (valstybės – BNS) rezervuotus dažnius galėtume naudoti komercinei veiklai kartu su tam tikrais įpareigojimais“, – pridūrė ji.

RRT vadovės teigimu, Vidaus reikalų ministerija turi nuspręsti, kurias rezervuotas radijo dažnių juostas naudos valstybinio kritinio ryšio tinklo plėtrai, o nepanaudotas perduoti komercinio 5G ryšio plėtrai.

„Jie turi rezervavę ir vadinamą komercinę (juostą – BNS), kurią Europos Komisija laiko komercine. Dėl to (EK – BNS) sako, kad mes nepanaudojame pakankamai (resursų – BNS) šiai technologijai. Taip, mes jų neskiriame, nes yra rezervuota“, – aiškino RRT vadovė. 

„Tai yra valstybės išteklius. Jį reikia naudoti ir gauti už tai pajamas“, – pridūrė ji.

Pasak J. Šovienės, Lietuvoje 5G technologijai naudojama tik kiek daugiau nei 20 proc. elektroninių išteklių, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra apie 50 proc.

Jos teigimu, Lietuvai taip pat reikia padirbėti plečiant aukštos kokybės pralaidžių ryšių tinklus – jie kol kas labiausiai sukoncentruoti tankiai apgyvendintuose miestuose.