Pasak RRT tarybos pirmininkės Jūratės Šovienės, tyrimo, kurį planuojama baigti gruodį, metu bus nustatytos zonos, kuriose nėra elektroninių ryšių tinklų, kuriais bent 100 megabitų per sekundę sparta galėtų būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos.

„Šiuo metu Lietuvoje vyksta perėjimas iš megabitinės į gigabitinę visuomenę, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, ar ji pasiekia kiekvieną šalies gyventoją. Tad šis tyrimas yra svarus indėlis į tolesnį mūsų šalies progresą“, – pranešime teigė J. Šovienė.

„Mūsų duomenys bus naudojami valstybės ir savivaldybės institucijoms priimant sprendimus dėl lėšų skyrimo elektroninių ryšių tinklams kurti arba atnaujinti, taip pat rengiant nacionalinius plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo planus“, – pridūrė RRT tarybos pirmininkė.

Pasak jos, ateityje duomenys taip pat bus naudojami atliekant kitus tyrimus ir analizes, nustatant su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus, elektroninių ryšių paslaugų prieinamumą.

Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimui bus naudojami ir Operatorių tinklų informacinės sistemos (OTIS) duomenys apie Lietuvos operatorių viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų geografinį ir technologinį išvystymą bei Bazinių stočių registravimo sistemos (BSRS) duomenys apie mobiliojo ryšio operatorių turimas bazines stotis.

Pasak J. Šovienės, tyrimo metu planuojama surinkti duomenis iš daugiau nei 70 fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų.