Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad bendras ES finansų ministrų sutarimas dėl vienos svarbiausių Bankų sąjungos dalies - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo - bus pasiektas kitą savaitę. Tačiau ministrams pavyko susitarti dėl jo finansavimo principų.

„Turime pasiekti bendrą sutarimą ir turėti ant stalo teisinį tekstą, kurį visų šalių arba kvalifikuotos daugumos sutarimu pateiktume Europos Parlamentui, ir prasidėtų trialogai. Trialogai, žinoma, prasidės, jau Graikijai pirmininkaujant, bet bendrą sutarimą turime pasiekti kitą trečiadienį“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė R.Šadžius.

Anot jo, vienas sudėtingiausių derybų objektų kitą savaitę bus valstybių įtaka, sprendžiant skirtingų valstybių bankų pertvarkos klausimus.

„Sunku pasakyti, bet vienas iš sudėtingiausių klausimų - tai balsavimo ypatumai - kokią įtaką proporcijomis turės valstybė, kur įsikūręs bankas ir tos valstybės, kur tas bankas veikia. Visos šalys turi atlikti vaidmenį, tačiau pasidalinimas, kaip bus sprendžiami klausimai, bus, matyt, sudėtingas“, - BNS aiškino ministras.

R.Šadžius sakė, kad šią savaitę ES finansų ministrų taryboje „Ecofin“ nepavyko pasiekti susitarimo, nes buvo ieškota gairių, kuria kryptimi rengti dokumentus: „Iš tikrųjų einame iš eilės. Tam, kad pasiektume bendrą sutarimą, reikia turėti konkrečius teisinius tekstus ir kokiais principais remiamasi. Dabar pasiektas principinis susitarimas ir matome kryptį, kuria eiti.“

Anot finansų ministro, ministrams pavyko susitarti dėl pertvarkos mechanizmo finansavimo principų.

„Pavyko pasiekti principinį susitarimą dėl finansavimo modelio, kad jis būtų sudarytas iš nacionalinių skyrelių ir bendro solidarumo fondo. Iš pradžių banko pertvarkymas bus finansuojamas iš konkrečios valstybės skyrelio, o po to - iš solidarumo fondo. Sutarėme, kad per 10 metų nacionaliniai skyreliai mažės, o solidarumo - didės. Tad po 10 metų jau bus bendras fondas“, - teigė R.Šadžius.

„Be to šalys narės sutarė, kad finansavimas bus ne ES teisės aktais įtvirtintas, o tarpvalstybinėje sutartyje, nes tuomet būtų tvirtesnis teisinis pagrindas“, - pridūrė ministras.

ES finansų ministrai pastaruoju metu stengėsi išspręsti nesutarimus dėl siūlomos bankų sąjungos – naujosios sistemos, kuri būtų sukurta siekiant, kad nepasikartotų krizę Europoje išprovokavę finansų sektoriaus sutrikimai.

Pirmasis šio plano etapas – vadinamasis Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), euro zonos bankų priežiūros sistema – buvo patvirtintas spalio mėnesį. Jis pradės veikti lapkritį.

Pertvarkos mechanizmas turi pradėti veikti kartu su priežiūros mechanizmu, kitu atveju pastarasis neteks prasmės, nes išaiškinus problemas bankuose, nebūtų galima jų spręsti. Pertvarkos mechanizmas bus taikomas žlungančių bankų problemoms spręsti. Jį taip pat reikės papildyti indėlių garantijų sistema indėlininkams apsaugoti.

Į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės - SEB, "Swedbank" ir DNB. Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną 2015 metais.