Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius sako, kad iki 2030 metų ši atkarpa turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms. 

„Turi būti tęsiama „Via Balticos“ modernizacija, iki 2030 metų įvykdytas įsipareigojimas Europos Sąjungai, kad tas kelias atitiktų visus keliamus reikalavimus magistralei“, – sakė R. Lipkevičius.

Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą – tai, pasak R. Lipkevičiaus, pirmas žingsnis link rekonstrukcijos.

Turi būti tęsiama „Via Balticos“ modernizacija, iki 2030 metų įvykdytas įsipareigojimas Europos Sąjungai.

 

„Čia yra pradžių pradžia, bet laiko ir daug, ir nedaug. Tie septyni metai atrodo ilgas terminas, bet procedūros yra pakankamai ilgos, projektavimas gali būti apie dveji metai, žemės paėmimas apie dveji metai, po to techninis projektas, statybos. Turime spėti iki 2030 metų“, – aiškino LAKD atstovas.

Priėmus Vyriausybės nutarimus bus pradėti rengti kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), Panevėžio aplinkkelio (A17) ir kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planai. Šie ruožai yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot R. Lipkevičiaus, po rekonstrukcijos šie keliai turėtų atrodyti taip pat, kaip ir atnaujinama ir naujai statoma „Via Balticos“ atkarpa tarp Kauno ir sienos su Lenkija.

„Jis turi būti lygiai toks pat, kaip dabar statoma „Via Balticos“ dalis nuo Kauno iki Lenkijos sienos: keturios juostos su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu, kitais kelio elementais būtinais, parkavimo aikštelės turi būti įrengtos, kad vairuotojai nestotų degalinėse“, – aiškino LAKD atstovas.

Nutarimų projektuose taip pat pažymima, kad „Via Balticos“ atkarpa tarp Sitkūnų ir sienos su Latvija yra viena avaringiausių Lietuvoje – čia daug sankryžų, intensyvus krovininio transporto eismas, trūksta laukinių gyvūnų judėjimą ribojančių priemonių.