Lenkija ir Bulgarija tikina, kad be rusiškų dujų tikrai apsieis, bet kyla klausimų, koks likimas laukia kitų Europos šalių. Apie tai svarstė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Reikia pasakyti, kad ko pati Europos Sąjunga (ES) nesugeba padaryti, priimti sprendimo nebepirkti dujų iš „Gazprom“, tai pats „Gazprom“ padeda tai padaryti, nutraukdamas savo iniciatyva. Tai pakankamai geras dalykas, kuris vis vien anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Kuo anksčiau pradėsim, tuo greičiau baigsim“, – sakė M. Nagevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ir Lietuva prieš kurį laiką jau paskelbė, kad naftos produktai jau nebėra perdirbami ir gaunami iš Rusijos.

„Energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos importo klausimas tampa visos Europos klausimu. Mes visi esame kartu sujungti ir mūsų terminalas, kuris tiekia dujas, jas tieks ir Lietuvai, ir Baltijos šalims, ir, panašu, Lenkijai ar net Vokietijai“, – tikino M. Nagevičius.

Jis atskleidė, ką dar reikėtų padaryti, kad nereikėtų gyventi su dujų trūkumu.

Dujų kainos užkils iki tiek, kad tam tikros pramonės įmonės sumažins dujų vartojimą – jiems bus per brangu.

„Europos Komisija (EK) dar kovo 8 d. pateikė savo reglamentą su siūlymais, ką konkrečiai reikėtų daryti, kad sumažėtų priklausomybė nuo Rusijos dujų. Ji numatė planą, kaip dviem trečdaliais sumažinti dujų importą iš Rusijos Federacijos šiemet, o iki 2027 metų išvis dujų atsisakyti. Tame plane yra keli tikslai, visų pirma, alternatyvus dujų tiekimas per terminalus, dujotiekius iš trečiųjų šalių, Norvegijos, Azerbaidžano ir Alžyro. Tai yra esamų terminalų išnaudojimas, naujų terminalų statyba, smarkus gamtinių dujų vartojimo mažinimas plėtojant atsinaujinančią energetiką, keičiant dujinį šildymą šilumos siurbliais, efektyviau vartojant energiją, intensyvi pastatų renovacija, mažinant šilumos poreikį ir dujų vartojimą šilumai pagaminti. Yra visas kompleksas priemonių. Tos priemonės yra aktualios tiek Lietuvai, tiek visoms ES šalims“, – šnekėjo M. Nagevičius.

Lenkijai ir Bulgarijai užsukus dujas, nes jos nemokėjo rubliais, kyla klausimas, kodėl dujos nebuvo užsuktos, pavyzdžiui, Vokietijai.

„Kodėl būtent pasirinktos dvi ES šalys? Kodėl būtent jos pirmos? Ar joms pirmoms ateina terminas, ar jos pasirinktos kitų pagąsdinimui? Atsakymo neturiu. EK pozicija buvo tokia, kad tai yra bendras klausimas visai ES. Su Rusija mes kalbėsime kaip ES, o ne atskirai po vieną šalį“, – komentavo pašnekovas.

Esą tikėtina, kad ir kitos ES šalys sulauks tokių veiksmų, kokių sulaukė Lenkija ir Bulgarija.

„Mūsų terminalo labai taupant užtektų tik trims Baltijos šalims. Jei mes dar atiduosim didelę dalį į Lenkiją, mums ir patiems nebeužteks – mes turime patys labai smarkiai mažinti dujų vartojimą. Spėčiau, kad dujų kainos užkils iki tiek, kad tam tikros pramonės įmonės sumažins dujų vartojimą – jiems bus per brangu. Tai nėra gerai mūsų ekonomikai, kadangi nekuriama pridėtinė vertė. Bet, matyt, tai yra neišvengiama šiomis karo sąlygomis“, – kalbėjo M. Nagevičius.