„Geležinkelių transporto rinkos stebėjimo ataskaitos duomenimis, geležinkelių tinklas Europoje 2023 m. keleiviams vežti buvo naudojamas 4 kartus intensyviau nei kroviniams“, – rašoma RRT pranešime.

Skaičiuojama, kad geležinkelių tinklo naudojimo intensyvumas Europoje padidėjo nuo 52 iki 54 traukinių per parą vienam kilometrui. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 17 traukinių – tiek pat, kaip ir 2022 m.

Ataskaitoje nurodoma, jog 2023 m. Europoje pervežtų krovinių kiekis pagal tonkilometrius sumažėjo 8 proc., o Lietuvoje – 13 proc.

Tuo metu bendras visų pervežtų keleivių nuvažiuotas atstumas Europoje padidėjo 12 proc., o Lietuvoje – 7 proc. Krovinių vežimo veiklos pajamos, tenkančios vienam neto tonkilometriui, 2023 m. Europoje vidutiniškai padidėjo 5 proc., Lietuvoje – 13 proc.

„Krovinių vežėjų pajamų augimas rodo, kad gamintojams, prekių siuntėjams bei gavėjams tenka pagrindinis krūvis amortizuojant vežėjų diktuojamų kainų didėjimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo (AB „LTG Infra“) pajamos už minimalųjį prieigos paketą teikiant šias paslaugas krovinių vežėjams 2023 m. kilo vos 2 proc., todėl galima teigti, kad vežėjų pajamų didėjimas buvo sąlygotas ne infrastruktūros mokesčių didėjimo, o kitų sąnaudų ar pelno maržos pokyčio“, – pranešime cituojama RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vyriausioji patarėja Agnė Čižienė.

Akcentuojama, jog naudojimasis Lietuvos viešąja geležinkelių infrastruktūra krovinių vežėjams išlieka vienas iš brangiausių Europoje: viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui Lietuvoje krovinių vežėjai mokėjo 18,38 Eur/km – tai didžiausia vežėjų mokėtina suma visoje Europoje. Tuo metu Europos šalių vidurkis siekia 2,83 Eur/km.

Skaičiuojant infrastruktūros mokesčių lygį vienam neto tonkilometriui, Lietuvą (1,41 ct/ neto tkm) lenkia tik Graikija, Airija ir Šiaurės Makedonija, viršijančios Europos vidurkį (0,53 ct / neto tkm).