„Pradinė idėja buvo ta, kad tas mokestis būtų taikomas būsto vienetui. Vėliau Konstitucinis Teismas paaiškino, kad tai turi galioti asmeniui. Šeimai yra 440 tūkst. eurų riba, tai iš esmės niekas nėra apmokestintas. Su šiuo veiksmu siūlome grįžti prie pradinės idėjos, kad tik patys brangiausi būstai būtų apmokestinami. Iš esmės 2 asmenų šeimai ta riba būtų 200 tūkst. eurų“, – DELFI laidoje sakė V. Šapoka.

Anot jo, tokių būstų Lietuvoje nėra daug, o apmokestinami bus tik suaugę asmenys – vienam šeimos asmeniui neapmokestinamas dydis sieks 100 tūkst. eurų.

„Kas labai svarbu, tai apmokestinama suma, kuri viršija 200 tūkst. eurų (šeimoje, kurioje yra du suaugę asmenys. – ELTA). Šiuo atveju skaičiuojama tik suaugusiam šeimos nariui. Kai paskaičiuojame realų variantą, tai tas mokesčio dydis nėra didelis. Kai kalbame apie milijoninius būstus, ten ir didesnis tarifas yra taikomas. (...) Kadangi yra progresinis tarifas, tai kuo būstas prabangesnis, tuo tas mokesčio tarifas yra didesnis tai daliai, kuri viršija nustatytas ribas“, – DELFI sakė V. Šapoka.

„Dabar galiojanti 220 tūkst. eurų riba yra tiesiog labai aukšta. Šiuo metu NT mokestį iš beveik 3 mln. gyventojų moka tik 3,7 tūkst.“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.